Draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenimis, pagalbos prašymų skaičius žiemos mėnesiais išauga beveik dvigubai. Dažniausia priežastis, dėl ko vairuotojai kviečia pagalbos kelyje tarnybą, yra žiemos mėnesiais padažnėjantys eismo įvykiai, po kurių automobilis nebegali važiuoti. Antra svarbi priežastis – automobilio gedimai kelyje.
Daugėja skambinančiųjų dėl gedimų
Pasak draudimo bendrovės Žalų departamento vadovės Baltijos šalims Viktorijos Katilienės, paprastai pagalbos kelyje tarnyba kviečiama tada, kai automobilis nebegali pats važiuoti ir jį reikia transportuoti. Automobilio transportavimo paslaugos šiemet sudaro 65 proc. visų pagalbos kelyje paslaugų.
„Sugedus automobiliui, kai jis nebevažiuoja, vairuotojai patys jau seniai nebenaudoja tempimo virvės ar kitų vilkimo būdų, o kviečia vilkiką, kuris nugabena transporto priemonę iki automobilių serviso ar stovėjimo aikštelės“, – tvirtino draudimo bendrovės atstovė.
Bendrovės duomenimis, automobilius dažniausiai tenka transportuoti dėl variklio gedimų. Tokie iškvietimai sudaro 26 proc. visų transportavimo atvejų. Kitos dažnos priežastys, dėl kurių transporto priemones reikėjo transportuoti, yra akseleratoriaus, generatoriaus ar starterio gedimai bei eismo įvykiai.
Draudimo bendrovės duomenimis, šiais metais išaugo iškvietimų, kurių priežastis yra automobilio padangų problemos. 32 proc. pagalbos kelyje iškvietimų sudaro padangų bei ratlankių keitimas bei montavimas.
„Šis rodiklis per metus išaugo labiausiai. Tai rodo, kad žmonėms nebėra savaime suprantama, jog kelyje pradurtą padangą jie turi pasikeisti patys“, – kalbėjo draudimo bendrovės atstovė.
Anot jos, smulkius gedimus atvykę pagalbos specialistai paprastai pataiso vietoje. Rimtesnio gedimo atveju transporto priemonė yra nugabenama į artimiausias dirbtuves, o vairuotojui draudimas kompensuoja kelionės išlaidas iki jo kelionės tikslo. Pagalbos tarnybos padeda automobilyje palikus raktelius ir netyčia užtrenkus dureles, neužvedant automobilio, pasibaigus degalams ar įvykus kitai bėdai kelyje.
Dažniausiai kreipiasi į šeimos narius
Pernai „Gjensidige“ užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad 39 proc. Lietuvos vairuotojų kelyje įvykus nenumatytoms aplinkybėms prašo sutuoktinių ar kitų šeimos narių pagalbos, trečdalis kreipiasi į draugus ir kolegas. 10 proc. vairuojančių žmonių tokiomis aplinkybėmis kviečiasi pagalbą kelyje, o 6 proc. užsisako taksi ar pavėžėjimo paslaugą.
Tyrimo duomenimis, mažiausia dalis Lietuvos vairuotojų – 4 proc. – stabdo keliu važiuojančias kitas transporto priemones ir jų vairuotojų prašo degalų. Reprezentatyvią gyventojų apklausią atliko „Spinter tyrimai“.
V. Katilienė atkreipė dėmesį į didėjantį šalies vairuotojų sąmoningumą ir jų gebėjimą nemalonioje situacijoje pasirinkti mažiau rizikingą sprendimą.
„Stabdant pro šalį važiuojančias transporto priemones vairuotojai, kurie savo automobiliu negali pajudėti iš vietos ir prašo pagalbos kitų, gali jos sulaukti, tačiau „tranzuojant“ būtina įvertinti visas aplinkybes“, – įspėjo draudimo bendrovės Žalų departamento vadovė.
