„Manau, dabartiniame etape reikia būti labai dideliu optimistu, kad tikėtum, jog rasime visus atsakymus į klausimus artimiausiame posėdyje (vasario 20 d. įvyksiančioje Europos vadovų taryboje – red. past.). Suprantu, kad vėliau tai daryti nebus lengviau, nes ateina kiti dienotvarkės klausimai, kurie, galbūt, įelektrins politinę aplinką čia, Briuselyje. Suprantu norą, kaip galima greičiau pabaigti DFP svarstymą, bet kol kas esame per daug toli nuo to, ką norime pasiekti ir kas šiuo metu įmanoma pasiekti“, – teigė G. Nausėda.
Pakartojo Lietuvos poziciją
Europos vadovų tarybos pirmininkas Ch. Michelis pastarąsias savaites susitikinėja su ES valstybių vadovais. Antradienį į Briuselį pavakarieniauti „užsuko“ (nes vizitas truko maždaug 3 valandas) ir G. Nausėda. Pasak Lietuvos prezidento, pokalbis prie stalo buvo konstruktyvus ir labai koncentruotas į vienintelį dalyką – DFP arba ES biudžetą 2021-2027 m.
„Mūsų tikslas buvo paaiškinti, kodėl tie pirminiai pasiūlymai, kurie yra dabar pateikti, netenkina. Ypatingai kalbant apie Sanglaudos fondus ir tiesiogines žemės ūkio išmokas. Kol kas startinės pozicijos yra sunkiai apibrėžiamos, nes Suomijos pasiūlymas 1,07 proc. kol kas nėra garantuotas – nepasiekta kompromiso ir dėl šito dydžio. Be jokios abejonės, kuo mažesnis bus tas pyragas, kurį mes ketiname dalinti tarp šalių, tuo mažiau liks erdvės deryboms tarp šalių ir tuo mažiau bus galima nuveikti. Tiesiog, tampant per trumpą antklodę, kažkieno kojos gali būti nuogos“, – po vakarienės kalbėjo G. Nausėda.
Kaip žinia, Europos Komisija siūlo, kad DFP siektų 1,114 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų (1,13 trln. eurų), Suomija – 1,07 proc. (1,09 trln. eurų). Lietuva, kaip dar 16 ES valstybių, pasisako už didesnį biudžetą, tačiau šalys donorės (Austrija, Danija, Švedija, Vokietija ir Nyderlandai) pasisako už tik 1 proc. DFP. Pasak įtakingiausio Briuselio burbule leidinio politico.eu, dabar deryboms dėl DFP vadovaujantis Ch. Michelis ruošiasi pateikti Suomijos pasiūlymą.
„Matyt, artimiausiu metu teks pasistengti surasti tą bendrą vardiklį tarp šalių mokėtojų ir šalių, kurios vis dar yra gavėjos. Na tada eiti prie konkretybių, kurių yra daug – Sanglaudos fondai, Žemės ūkio politika, specialūs projektai Lietuvai, kaip žinia, – Ignalinos atominės elektrinės uždarymo projektas ir Kaliningrado tranzito schema. Čia mes taip pat matome tam tikrą neatitikimą tarp poreikių, kuriuos mes turime ir tų resursų, kurie yra siūlomi šiame pirminiame pasiūlyme“, – kalbėjo Briuselyje Lietuvos prezidentas.
Dėl ko skauda?
Šiuo metu yra oficialiai pateikti du ES biudžeto pasiūlymai – „blogas“ (Europos Komisijos) ir dar „blogesnis“ (praėjusį pusmetį pirmininkavusios Suomijos), Lietuvos požiūriu. Blogas pasiūlymas numato, kad Lietuva bendrai iš DFP gaus mažiau 14,6 proc. (1,874 mlrd. eurų), blogesnis – 14,8 proc. (1,898 mlrd. eurų) nei 2014-2020 m. Taigi, jei per besibaigiančią septynerių metų perspektyvą gavome 12,824 mlrd. eurų, tai ateinančius septynerius metus gautume 10,950 eurų arba 10,926 mlrd. eurų. Tuo metu Lietuvos įmokos į ES biudžetą augtų 30,3-26,3 proc. nuo 3 mlrd. 2014-2020 m. iki 3,9-3,8 mlrd. eurų arba 129-114 mln. eurų per metus.
Lietuvos žemdirbių svajonės „gyventi, kaip Europoje“, t.y. gauti tokias pat išmokas, kaip žemdirbiai Vakarų Europoje, irgi sklaidosi. Lėšos Bendrajai žemės ūkio politikai mažėja, nors ne taip drąstiškai. Pagal Komisijos pasiūlymą – -5,2 proc. (250 mln. eurų mažiau), pagal suomių – -1,6 proc. (77 mln. eurų mažiau). T.y. jei 2014-2020 m. gavome 4,8 mlrd. eurų, dabar – 4,56-4,7 mlrd. eurų.
Ignalinos atominės uždarymui ir Kaliningrado tranzitui planuojamos skirti lėšos irgi nedžiugina. Tiek Komisija, tiek suomiai siūlo Ignalinos klausimui skirti 490 mln. eurų (6,8 proc. mažiau nei 2014-2020 m.), Kaliningrado tranzitui – 139 mln. eurų (11,5 proc. mažiau). Tuo labiau, kad Lietuva Ignalinai prašė apie 700 mln. eurų, o Kaliningradui – 215 mln. eurų.
Derybų taktika ir užuominos
Vakarienės su Ch. Micheliu metu G. Nausėda išdėstė ir Lietuvos argumentus prieš tokį ES lėšų paskirstymą: „Pirmiausia, emigracija ir gyventojų skaičiaus mažėjimas, kuris gerokai iškraipo tiek pačius rodiklius, tiek gerokai pristabdo mūsų konvergencijos procesą, bet yra daugiau klausimų, kuriuos įvardinčiau kaip tam tikrą nuobaudų mechanizmą šalims, kurios ypatingai efektingai naudojo ES pinigus praeityje ir dėl to pasiekė spartesnes konvergencijas. Tad žaidimo taisyklių prasme, turbūt, reikėtų sukurti tam tikrą motyvacinį mechanizmą. Nebūtinai šiandien, bet žvelgiant į ateitį – kad vis dėlto šalys ne tik būtų suinteresuotos nuolat gauti, bet ir norėtų kaip galima greičiau pasiekti ES vidurkį ir tapti visą teisėmis ES narėmis.“
Lietuvos prezidentas taip pat užsiminė, kad esant dabartiniams DFP pasiūlymams, derybiniais įkaitais gali tapti kiti ES projektai.
„Mes tikrai nesame nusiteikę prieš, bet norime pabrėžti, kad siekiant ambicingų Žaliojo kurso tikslų, klimato kaitos stabdymo ir tuo pat metu nepamiršti konvergencijos arba suvienodinti, sumažinti atotrūkius tarp skirtingų ES dalių, – tai neįmanoma padaryti su 1 proc. ir 1,07 proc., – po vakarienės kalbėjo jis. – Tiesiog reiškia, kad kažkas bus finansuojama kažkieno sąskaita. Kitaip tariant, jeigu mes daugiau dėmesio arba svorio centrą perkelsime į Žaliąjį susitarimą ar klimato projektus, reiškia gali nukentėti konvergencijos tikslai, o visi pripažįsta, kad mes konvergencijos jokiu negalime pamiršti, nes ji nėra pasibaigusi.“
Kartu G. Nausėda pakartojo griežtą Lietuvos derybinę poziciją dėl nepritarimo Sanglaudos ir žemės ūkio politikos lėšų mažinimui: „Sanglaudos fondų radikalus sumažėjimas 27 proc. ir tiesioginių išmokų suvienodinimo užsitęsimas neribotai ateičiai atrodo, kaip tos karščiausios problemos, dėl kurių mes niekaip negalime pritarti.“