DELFI primena, kad sausio pirmosios dienomis prezidentas Gitanas Nausėda, argumentuodamas, kodėl ministras pareigų tęsti nebegali, pareiškė, kad nuo darbo pradžios jis susisiekimo sektoriuje įdarbino apie 20 Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA–KŠS) bičiulių. Valdančiosios koalicijos atstovai iš karto pareiškė, kad kalbos laužtos iš piršto, nes susisiekimo sektoriuje įdarbintų asmenų ryšiai su partijos nariai labai menki.
Apie šią istoriją Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ diskutavo Liberalų sąjungos pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovė Agnė Širinskienė.
Skandalo architektai neprisipažįsta
Paskutiniu metu žiniasklaidoje kalbama ne tik apie J. Narkevičių, bet ir apie buvusį ministrą Roką Masiulį, keliami klausimai ir dėl premjero Sauliaus Skvernelio žmonos įsidarbinimo Lenkijos koncerne „Orlen“.
Liberalų sąjūdžio pirmininkė V. Čmilytė–Nielsen laidoje priminė, kad LVŽS į rinkimus ėjo žadėdami, kad bus kitokie.
„O šiandien jau kalba tik realiai, kas buvo prieš 10, 15 metų, gi irgi buvo tas pats. Tokie argumentai dabar yra naudojami, kai kuriuos veiksmus yra tiesiog sunku pateisinti“, – laidoje kalbėjo liberalė.
Ji LVŽS atstovės klausė, kodėl buvo nuspręsta žaisti tokį pavojingą žaidimą, pradėjus kalbėti apie sektoriuje įdarbintų asmenų tautybę.
„Jūs žaidžiate labai pavojingą žaidimą. Apie lenkų tautybę ėmėte kalbėti būtent jūs. Ir kam diskusijoje apie politikų etiką dar įmesti tautinę kortą, aš nesuprantu. Aš manau, kad jūs mėginate įpūsti kuo didesnį gaisrą, kad tame paskęstų esmė. Taip daryti yra tiesiog nesąžininga“, – A. Širinskienei sakė liberalė.
Valstiečių partijos atstovė A. Širinskienė laidoje pabrėžė, kad buvo kalbama apie tautinį įdarbintų asmenų pagrindą, nes kitokio net ir negalėjo būti.
„Tas sąrašas negalėjo egzistuoti, jei jis būtų sudaromas ne pagal tautybę. Jeigu tas sąrašas būtų sudarytas pagal partiškumą, jis atrodytų visai kitaip. Kitaip, nei gavus klausimą apie tautybę, sukonstruoti (schemos, aut. p.) buvo tiesiog neįmanoma. Tą reikia pripažinti“, – kalbėjo parlamentarė.
Ji sakė tikinti, kad tai tokią užklausą suformulavo ne pats prezidentas, o jo komanda.
„Ir labai gaila, kad tie klausėjai ir skandalo architektai neprisipažįsta, jau nekalbu apie interpretuotojus. Mano galva, ne prezidentas sugalvojo, bet jo komandos žmonės labai įdomiai suinterpretavo“, – sakė A. Širinskienė.
R. Karbauskio atsitraukimas
Iki Seimo rinkimų liko dar devyni mėnesiai, tačiau jau dabar jaučiami strateginiai partijų žingsniai.
„Visur rinkimai jaučiasi, jau pakankamai ilgą laiką jautėsi, kad ir prieš biudžeto priėmimą. Kai kurios partijos paaštrėjusią komunikaciją rodė, tai natūralu: strateguojami žingsniai, kurie bus daromi vasarą, ar prieš pat rinkimus“, – Žinių radijo laidoje pasakojo A. Širinskienė.
Ji pakomentavo LVŽS lyderio Ramūno Karbauskio sprendimą pasitraukti iš frakcijos seniūno ir Seimo Kultūros komiteto pirmininko pareigų, kad galėtų važinėti per regionus, kalbėtis su rinkėjais. A. Širinskienės teigimu, tai būtina, kad rinkėjams būtų pateikiama tiksli informacija.
„R. Karbauskis savo sprendimu įgalino save keliauti po Lietuvą. Ką mes pastebėjome – kad žmonės daug dalykų, kurie buvo priimti Seime nežino, arba žino juos iškreiptus“, – kalbėjo valstietė.
Liberalų partijos pirmininkė V. Čmilytė–Nielsen teigė, kad R. Karbauskio pasitraukimas tik laikinas.
„Man ši kova su mainstrymine viešąja nuomone, kuri, neva, yra labai specifiškai nusiteikusi prieš valdančiųjų pasiekimus, atrodo šiek tiek pritempta. Taip, tai yra rinkiminės kampanijos dalis, tas laikinas R. Karbauskio atsitraukimas. Aš norėčiau pabrėžti čia žodį „laikinas“. Manau, kad tai manevras, užimant strategiškai patogesnes padėtis prieš rinkimus“, – sakė V. Čmilytė–Nielsen.
Delfi praėjusią savaitę, liberalų atstovas Eugenijus Gentvilas pranešė girdėjęs apie premjero S. Skvernelio ultimatumą LVŽS lyderiui R. Karbauskiui – trauktis iš frakcijos seniūno, partijos pirmininko pareigų. A. Širinskienės teigimu, politiko nurodytu metu tas pokalbis negalėjo įvykti, ji pati jame dalyvavo.
„Nutikti net teoriškai tai negalėjo“, – juokėsi A. Širinskienė, kalbėdama apie liberalo E. Gentvilo pasakojimą apie premjero ultimatumą R. Karbauskiui.
„Tas pokalbis negalėjo įvykti tuo metu. Bet aš įsivaizduoju, kad visokios sąmokslo teorijos yra kuriamos, siekiant surasti sąmokslą, sau dėmesį pritraukiant“, – svarstė valstietė.
V. Čmilytė–Nielsen laidoje sakė, kad nepaisant to, kada tokie pokalbiai vyko, R. Karbauskis yra kalbinamas atsitraukti.
„Aš irgi girdėjau ir iš kitų šaltinių. Matyt, niekas tiksliai nežino, išskyrus premjerą ir buvusį Kultūros komiteto pirmininką, kokios kalbos vyksta už uždarų durų. Bet aš daryčiau prielaidą, kad tam tikras pokalbiai vyksta dėl R. Karbauskio atsitraukimo. Jis nėra pilnas, partijos pirmininku jis lieka“, – Žinių radijo eteryje kalbėjo Liberalų sąjūdžio pirmininkė.
„O dėl pareigų sumažinimo, ar komandiruočių ar dėmesio frakcijos nariams, tai tikrai yra tokie dalykai, kuriuos yra įmanoma suderinti, net ir liekant pareigose, turint didelę frakciją. Manau, kad tai yra silpnų argumentų paieškos, kai vyksta kiti dalykai“, – kalbėjo liberalė.