Ore sklandanti idėja labai paprasta – kitame Seime kartu su opozicinėmis partijomis: liberalais ir socialdemokratais, formuoti koaliciją. Delfi kalbinto politologo akimis, LSDP sprendimas koaliciją kurti su valstiečiais gali tapti mirties nuosprendžiu dešinei politinei jėgai.

Politinis flirtas

Nors Ministras pirmininkas S. Skvernelis nesako, ar po šios Vyriausybės kadencijos politikoje jis dar dalyvaus, tačiau garsiai kalba apie galimą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos LVŽS koaliciją su Lietuvos socialdemokratų partija LSDP. Pastarosios partijos lyderis G. Paluckas tokios minties nesipurto, sako, kad „neatmeta tokios galimybės“.

„(Socialdemokratai) gali būti vienu iš koalicijos partnerių, priklausomai nuo to, kas bus ta ašis – pagrindinė politinė partija, formuosianti Vyriausybę“, – sakė premjeras.

O G. Paluckas Lrt.lt komentuodamas šią galimybę, LSDP pirmininkas tikino, kad su valstiečiais kalbėtųsi apie per kadenciją padarytas klaidas, ieškotų sprendimo būdų.

Saulius Skvernelis, Ramūnas Karbauskis ir Gintautas Paluckas

„Jeigu mes būsime prie vairo, tuomet mes galime diskutuoti ir šnekėti apie siekius, kurie buvo užsibrėžti 2016 metais, ir klaidas, kurios buvo padarytos per šį laikotarpį. Kelias į sveikimą prasideda nuo ligos pripažinimo, o aš kol kas iš „valstiečių“ pusės matau tik absoliučią savigyną ir tam tikrą savęs apgaudinėjimą“, – naujienų portalui Lrt.lt sake G. Paluckas.

Politikas sakė, kad palaiko centro kairės partijų bendradarbiavimą, nes kita galimybė – tik darbas su konservatoriais priešakyje. O jis būtų suinteresuotas kairiųjų jėgų grįstu Vyriausybės formavimu

„Aš esu suinteresuotas, kad Lietuvoje vis dėlto būtų centro kairės Vyriausybė su socdemais prie vairo, o kiti galėtų atitinkamai pripažinę savo tam tikras padarytas klaidas ir objektyviai, blaiviai pasižiūrėję į savo pasiekimus ir klystkelius, atitinkamai prisidėti prie tikslų įgyvendinimo“, – kalbėjo LSDP lyderis.

Kodėl kritikavo LVŽS, o dabar neatmeta galimybės?

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) Vykdomojo rinkimų štabo vadovas Andrius Vyšniauskas feisbuke kritiškai vertino galimybę, kad LSDP ir LVŽS kartu po kitų Seimo rinkimų formuotų koaliciją. Jis rašė, kad „abi pusės tos koalicijos taip trokšta, kad tiesiog nesusilaiko nepasisvaidžiusios viena kitai saldžių užuominų“.

„Tai S.Skvernelis pasiūlo sudaryti „kairės“ koaliciją, tai G. Paluckas „neatmeta tokios galimybės“, – ironizavo jis.

A. Vyšniauskas feisbuke rašė, kad nėra jokio kito partijos lyderio, kuris taip stipriai norėtų bendradarbiauti su LVŽS lyderiu Ramūnu Karbauskiu.

„Keista ir tai, kad nėra jokio kito kitos partijos lyderio, kuris taip atkakliai kalbėtų ir trokštų koalicijos su R. Karbauskiu. Netgi Viktoras Uspaskichas, kuriam R. Karbauskis daugeliu atžvilgių yra žymiai artimesnis, nekalba apie koaliciją su valstiečiais“, – savo mintis socialiniame tinkle dėstė A. Vyšniauskas.

Gabrielius Landsbergis, Gintautas Paluckas

TS–LKD Vykdomojo rinkimų štabo vadovas priminė, kad G. Paluckas partijos pirmininku 2017 metais buvo išrinktas dėl aiškaus tikslo – ragino LSDP kartu nebedirbti su LVŽS po rinkimų suformuotoje valdančiojoje koalicijoje.

„Pirmiausiai prisiminkime, kad G.Paluckas savo žygį socdemų pirmininko pareigose pradėjo nuo kovos prieš partijos senbūvius, kurie norėjo būti valdžioje su R. Karbauskiu ir S. Skverneliu. Tai suskaldė partiją. Keista jeigu po tokio reikšmingo ir griausmingo įvykio norima grįžti į pradinę poziciją. Kam tada reikėjo skirtis? Kam reikėjo partiją skaldyti? Juk drauge dabar būtumėte tikrai bent pora procentų aukščiau“, – tikino konservatorių rinkimų strategas A. Vyšniauskas.

Vienintelė išeitis – darbas su konservatoriais?

A. Vyšniausko nuomone, G. Paluckas neatmesdamas bendros koalicijos su valstiečiais galimybės, „devalvuoja pačią „kairės“ sąvoką“.

„Ar kairė gali būti bet kas, kas ne konservatoriai?“ – klausimą feisbuke kėlė konservatorių partijos rinkimų strategas.

TS–LKD atstovas teigė, kad socialdemokratų susilpnėjimas prasidėjo nuo flirto su populistais.

„Juk visos jos pamažu pamažu surijo tą rinkėjų būrį, kurį kažkada turėjo LDDP ir LSDP. Prieš 20 metų šios jėgos turėjo 30+% palaikymo, o dabar tesiekia 9+%… Bet kuris sociologas pasakytų, kad visas tas 20% nubyrėjimas glūdi ne kur kitur, o populistų kraičiuose“, – aiškino jis.

A. Vyšniauskas teigė, kad jei partijos lyderis nevengia flirtuoti su populistais, kodėl ir rinkėjas negali kartais už juos balsuoti?

„Atskleisiu paslaptį – net liberalios jėgos sugebėjo iš valstiečių atsiriekti daugiau palaikymo nei socialdemokratai. Taip taip, kalba eina apie tai, ką G. Paluckas vadina kaire“, – feisbuke rašė konservatorių atstovas.

Nauja partijų skirtis

A. Vyšniausko nuomone, G. Paluckas nesakydamas kategoriško „ne“ laiko šalia LSDP ir LVŽS elektoratą.

„Jis mano, kad eidamas obuoliauti su valstiečiais laikys jų elektoratą arčiau savęs, o jo prireiks antrame ture. Ir taip, ir ne. Juo labiau, jei jau pasitiki esantis antro turo pasirinkimu valstiečiams, tai kam eiti dar tolyn, dar gilyn su R, Karbauskiu ir taip atbaidyti visų kitų partijų rinkėjus? Jei jau nori būti catch–all, tai būk tokiu ne tik R. Karbauskio akyse, bet visų. Keista ta G. Palucko mintis“, – LSDP lyderio politinius judesius vertino A. Vyšniauskas.

Andrius Vyšniauskas, Gabrielius Landsbergis

TS–LKD atstovas svarstė, kodėl G. Paluckas nesirenka kito kelio ir nesiekia nepopulizmo, sisteminių ir tradicinių partijų skirties.

„O jeigu paaiškėtų, kad stabili, bent dvi kadencijas veikti galinti, politikos tęstinumą užtikrinanti tradicinių konservatyvių, socialdemokratinių ir liberalių jėgų koalicija būtų geras dalykas Lietuvai? Kaip socialdemokratai elgtųsi tada?“ – feisbuke pirmadienį rašė A. Vyšniauskas.

Visiškai pasmerks

Delfi kalbinto Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dėstytojo, politologo Lauro Bielinio teigimu, LVŽS ir LSDP koalicija kitame Seime būtų itin stipri.

„Jeigu socialdemokratai sutars su LVŽS, tai tikrai bus labai stipri koalicija, kuri visiškai pasmerks dešiniųjų galimybes sukurti savo koalicinę daugumą“, – kalbėjo politologas.

L. Bielinis dar pridėjo, kad teorinė galimybė TS–LKD formuoti valdančiąją dauguma be socialdemokratų yra ir lieka.

„Galbūt konservatoriams pasiseks sutarti su liberalais, visais gal jais, gal ir su kitomis partijomis. Ir gal jie sutelks tokiu būdu pakankamai daug žmonių į savo koaliciją, kuri gali būti valdančiąja. Teoriškai tai yra įmanoma“, – kalbėjo L. Bielinis.

Politikos ekspertas pridūrė, kad negalima pamiršti, kad iki rinkimų liko dar labai daug laiko ir visos situacijos dar gali keistis. L. Bielinis teigė, kad TS–LKD atstovai dabar visais būdais bandys sugriauti norimą LSDP ir LVŽS koaliciją.

Gintautas Paluckas, Gitanas Nausėda

„Konservatoriams tai yra skausminga žinia ir jie bandys visais būdais sukritikuoti tą aljanso galimybę tarp socialdemokratų ir valstiečių–žaliųjų“, – sakė jis.

„Manau, kad konservatoriai į tą galimą koaliciją reaguos labai stipriai. Jei jiems tai pavyks, tai bus labai įdomu žiūrėti į politinį lauką“, – kalbėjo politologas.

L. Bielinio teigimu, LSDP šansai artėjančiuose rinkimuose yra tikrai dideli.

„Socialdemokratai demonstruoja rimtas galimybes sekančiame Seime turėti pakankamai didelę frakciją. Ir tai reiškia, kad su tokia frakcija bendradarbiavimas iš tiesų būtų naudingas. Jie tampa geidžiamu partneriu, bet mes puikiai matome, kad valstiečiai–žalieji yra daug arčiau ideologiškai socialdemokratų nei konservatoriai. Tad jiems teks labai stipriai pasistengti“, – Delfi sakė L. Bielinis.

Valstybės apsauga nuo neišmanėlių

Delfi primena, kad praėjusią savaitę apie viltį, kad valdančiąją koaliciją formuos trys tradicinės partijos, užsiminė ir buvęs Liberalų sąjūdžio partijos pirmininkas Eugenijus Gentvilas.

Paklausus, ar gali būti, kad valdančiąją koaliciją formuos dabar opozicijoje dirbančios konservatorių, socialdemokratų ir liberalų jėgos, E. Gentvilas teigė, kad tokia viltis yra.

„Tikrai gali būti šiandien tokia situacija, kad trys europinių šeimų partijos užsiimtų valstybės apsauga nuo neišmanėlių, populistų ar net piktavalių. Tai, kas dabar yra G. Palucko partijoje, ten yra daug žmonių, moderniai suvokiančių valstybės poreikius. (Tada tektų – aut. past.) sugebėti atskirti tai, dėl ko negalima susitarti, ir vienas kitam marškinių neplėšyti. Atsiranda tokios apsaugos poreikis“, – tą kartą kalbėjo E. Gentvilas.