Plinta ir atspari vaistams ligos forma
„Modernus pasaulis tapo labai mažas ir mes sudarėme galimybes atgimti senoms ir atsirasti naujoms užkrečiamoms ligoms. Per paskutinius 50 metų, užkrečiamųjų ligų skaičius išaugo 4 kartais. Kai atsiranda naujas patogenas, neaišku ko laukti – kaip plačiai jis gali plisti, ko laukti, kiek gali būti mirčių. Dėl to gimsta įvairiausios teorijos, pavyzdžiui, kad nuo viruso išmirs visa žmonija, ar kad tai naujas ginklas“, – DELFI laidai „Sveikatos receptas“ sakė prof. dr. S. Čaplinskas.
Visų virusų tikslas yra palikti palikuonis ir daugintis, todėl užsikrėtus žmogus nebūtinai miršta. Kadangi virusui reikia išlikti, neretai savo šeimininką jis palieka gyvą.
„Išplitusi ŽIV infekcija sudarė galimybes plisti tuberkuliozei, nes atsirado daug žmonių, kurių imunitetas buvo nusilpęs. Dabar ši liga vėl atgimė. Deja, būtent žmonės tam ir sudarė sąlygas. Šiuo metu pasaulyje yra net tokios formos tuberkuliozė, kurios nėra kaip gydyti, nes ji atspari vaistams. Vystosi ir vaistams atspari gonorėja ar mikroorganizmai, kurie cirkuliuoja sveikatos priežiūros įstaigose. Atsparumas antibiotikams yra dar viena labai rimta šių laikų problema“, – kalbėjo pašnekovas.
Iš visų Europos Sąjungoje diagnozuotų atvejų, pusė ypač atsparios vaistams tuberkuliozės atvejų yra Lietuvoje. Vis dėlto situacija Lietuvoje gerėja, tačiau vis tiek išlieka prasčiausia visoje ES.
„Gaila, kad politikai neįsiklauso į tai, ką sako specialistai. Sergamumas tuberkulioze Lietuvoje yra 4 kartus aukštesnis nei Europos Sąjungos vidurkis. Nuolat apie tai kalbame, bet dažnai ši tema lieka nepastebėta. Tuberkuliozės statistika lenktyniaujame su rumunais, tačiau jie šį klausimą sparčiai sprendžia“, – sakė prof. dr. S. Čaplinskas.
Pirmieji simptomai – kosulys, prakaitavimas, svorio kritimas
Profesorius pasakojo, jog kas 3 žmogus turi tuberkuliozės bakteriją, ją įkvepiame po gimimo. 70 proc. žmonių ji nepasilieka organizme, 30 proc. toliau vyksta užsikrėtimas ir tik 5 proc. iš visų užsikrėtusiųjų kažkada išsivysto aktyvi tuberkuliozė. Tokiu atveju žmogus yra pavojingas ir gali užkrėsti kitus kosėdamas, kalbėdamas, dainuodamas ar čiaudėdamas.
Bakterijai patekus į kito žmogaus organizmą, imuninė sistema bando nuo jos apsisaugoti – bakterija būna sunaikinama arba lieka prislopinta, tačiau bet kuriuo metu gali pasireikšti. Tokių žmonių būna maždaug 10 proc.
„Tada labai svarbu du dalykai: ar liga bus laiku diagnozuota ir ar pacientas vartos vaistus griežtai pagal paskyrimą, kad bakterija būtų sunaikinta“, – sakė profesorius.
Pašnekovas pasakoja, jog kasmet Lietuvoje tuberkuliozė diagnozuojama maždaug 1000 žmonių. Apie 100 iš jų būna vaikai, kurie užsikrečia nuo suaugusiųjų. Kasmet Lietuvoje nuo tuberkuliozės miršta apie 100 žmonių.
„Ši liga pasireiškia kosuliu, o pažeidus organizmą žmogus pradeda kosėti su krauju. Taip pat kankina pakilusi temperatūra ir drebulys, tokiu būdu organizmas ginasi nuo bakterijos. Žmogus jaučia gausų naktinį prakaitavimą, svorio netekimą be aiškios priežasties, bendrą nuovargį, apetito stoką“, – kalbėjo prof. dr. S. Čaplinskas.
Jei kosulys nepraeina ilgiau nei mėnesį, reikia į jį atkreipti dėmesį ir pasitarti su gydytoju.
Tačiau dauguma žmonių į tokius simptomus neatkreipia dėmesio, nes mano, kad tiesiog peršalimas ar pervargimas. Be to, ir nustatyti ligą gali būti sunku, nes tokie simptomai gali būti lengvai supainioti su kitais susirgimais. Laiku nenustačius tuberkuliozės, gresia sunkesnis gydymas ir blogesnės pasekmės.
Didės atsparumas vaistams, ligos plis greičiau
„Lietuvoje, kalbant apie tuberkuliozę, pagrindinės problemos yra kelios: nesugebame išgydyti tų, kurie jau serga, ligoniai platina vaistams atsparią formą, taip pat negydomi tie, kurie turi latentinę tuberkuliozę ir yra rizikos grupėje, jog ji kažkada jiems pasireikš“, – sakė pašnekovas.
Vis dėlto, profesorius sako, jog vaistams atsparia tuberkuliozės forma sergantis žmogus jokiu būdu nėra pasmerktas, tačiau, jei vaistai neefektyvūs, jį pagydyti gali būti labai sunku. O nauji vaistai kol kas dar nėra išrasti.
Dauguma žmonių išgirdę, kad užsikrėsti galima ir važiuojant autobusu, tikrai išsigąs. Tačiau prof. dr. S. Čaplinskas sako, kad nerimauti labiau reikėtų dėl gripo.
„Pavojinga būtų žmogui su sergančiuoju važiuoti viename automobilyje iki Rygos, bet pavažiuoti keletą stotelių autobusu, kuriame vyksta ventiliacija, nes durys vis atidaromos, nėra labai nesaugu. Daug pavojingiau atsisėsti šalia gripu sergančio žmogaus“, – kalbėjo ULAC direktorius.
Pašnekovas sako, jog klimato atšilimas vienareikšmiškai daro įtaką ir užkrečiamoms ligoms.
„Jų daugėja, tokios ligos atgimė ir mums reikia įprasti su jomis gyventi visą laiką. Nuolat pasikartos didesnės ar mažesnės epidemijos, tai dabar rodo ir koronavirusas. Taip pat nuolat bus sergama peršalimo ligomis ar gripu. Jau šį gripo sezoną JAV mirė 10 tūkstančių žmonių. Didės ir žmonių atsparumas vaistams. Ypač keliaujant reikia nepamiršti, kad užkrečiamosios ligos yra čia pat, todėl reikia prisiminti rankų, kosėjimo, čiaudėjimo higieną“, – sakė prof. dr. S. Čaplinskas.
Visą laidą „Sveikatos receptas“ galite rasti čia.
