Autorius pats nėra tanku važiavęs ar juolab dalyvavęs karo veiksmuose ar pratybose, kuriose draugiškų ar priešiškų pajėgų sudėtyje būtų veikusios tankų formuotės. Tačiau savo nuomonę turiu ir ją argumentuotai pasistengsiu išdėstyti šiame straipsnyje.
Jeigu skaitėte mano straipsnius „Raketų ataka prieš Lietuvą. Ka reikėtų daryti?“ (II dalys) tikriausiai atkreipėte dėmesį į tai, kad stengiuosi paneigti tam tikrus šabloniško arba „ir taip visiems aišku“ mąstymo būdus, kurie neretai įsišakniję plačiuose visuomenės sluoksniuose. Vienas iš tokių pavyzdžių – įsitikinimas, kad „tankas yra puolamasis ginklas“, o juk, natūralu, Lietuva nieko pulti nesiruošia, vadinasi... mūsų Kariuomenei tankų nereikia?
Žinoma, kariškiams tokia logika gali sukelti rūgščią šypseną, bet čia yra vienas niuansas – sprendimus, taip pat ir Kariuomenės pirkimų, priima ir leidimą įsigijimams duoda vienokie ar kitokie politikai, o jie pakankamai stipriai įsiklauso į vyraujančias visuomenės nuomones ir klaidingi naratyvai – „tankai puolamasis ginklas reikalingas tik agresoriams“ gali turėti lemiamos reikšmės politikų sprendimams, nepaisant net ekspertinės kariškių nuomonės.
Svarbu suprasti, kad Lietuvos visuomenė turi tam tikrą kompleksą tankų klausimu.
Pirmą kartą tankai, kaip kovinė priemonė, buvo panaudota I-ojo pasaulinio karo metu Somos kautynėse 1916 metais. Nesenai galėjome minėti pirmojo tankų panaudojimo šimtmetį ir per tą šimtmetį įvyko daugybė įvykių susijusių su mūsų istorija ir tankais. Deja, tankai nebuvo mūsų ginkluotųjų pajėgų ir kovinių žygių pasididžiavimo objektas – sovietų ordos, okupuodamos Lietuvą per ją žlegsėjo tankais, nacistinės Vokietijos Vermachtas su mechanizuotais ir tankų daliniais taip pat vagojo Lietuvos žemę. Visi prisimenam „Šiaurės miestelį“ su ten buvusiu tankų daliniu ir tragišką sovietinių tankų vaidmenį 1991-ųjų sausį. Tankai mūsų atmintin įsirėžė kaip negandos ir katastrofos simbolis.
Žiūrint techniškai, išimtinai iš karinės pusės, ginklai itin retai skirstomi į „puolamuosius“ ir gynybai skirtus. Mes turime granatas, kurios, pagal savo skleidžiamų skeveldrų spindulį priskirtinos daugiau puolimo arba gynybos funkcijai, turime šturmo šautuvus, kurių pirminė paskirtis – kova trumpais atstumais puolant vieną ar kitą objektą ir pan., tačiau konkrečiai tanko, pavadinti tik puolimo priemone – negalima.
Taip, tankas, jau nuo minėto I-ojo pasaulinio karo tarnauja kaip pralaužos priemonė – tuomet kariniai veiksmai vyko pakankamai statiškai. Abi kariaujančios pusės, naudodamos ešelonuotą, t. y. ištemptą į gylį ir vienas kitą dengiančią gynybinės kovos taktiką, buvo stipriai įsitvirtinusios, suformavusios sunkiai įveikiamas spygliuotos vielos užtvaras, įvairius tranšėjinius, apkasų, dotų gynybos ruožus, kurie masine artilerijos ugnimi buvo gerokai pažeidžiami, tačiau dažnai – iki galo nesunaikinami ar vos apgadinami. Vėliau (po artilerijos smūgio) į ataką kildavo pėstininkai. I-asis pasaulinis karas dar žinomas kaip kulkosvaidžių „aukso amžius“, kuris, savo ruožtu, tapo prakeiksmu į ataką pakilusiems pėstininkams. Reikėjo kažko, kas turėtų galimybę judėti (manevro galimybę), apsaugą nuo kulkų ir skeveldrų (šarvą) bei pakankamą ugnies galią (pabūklai, kulkosvaidžiai). Tokiu ginklu ir tapo tankai.
Ne veltui paminėjau pabūklus, kulkosvaidžius, kurių tuometiniai skirtingi tankų modeliai turėjo net ne vieną. Sukurta įvairiausių modifikacijų ir „svorio kategorijų“ tankų, gilinantis labiau juos galėtume skirstyti į I-os kartos, II-os ir t.t. kovines mašinas, tačiau palikime istoriją jos specialistams. Lietuvos Kariuomenės atveju mes kalbame apie galimybę savo dispozicijoje turėti PGT – Pagrindinį Kovos Tanką (angl. Main Battle Tank).
Kaip sakė Lietuvos Kariuomenės Vadas Generolas leitenantas Valdemaras Rupšys, kitas penkmetis Lietuvos Kariuomenei – strategijų, doktrinų ir taktinio lygmens pasikeitimo penkmetis. Mūsų šalis gauna ginkluotę, kurios iki šiol neturėjo. Paprasta technine karine kalba šnekant, dalis Lietuvos Kariuomenės dalinių „sunkėja“, tampa mechanizuotais. O beveik neatsiejama mechanizuoto kovos dalinio dalis – tankai. Jie yra ta aukščiausia kovos priemonė be kurios gynybos struktūros išbaigtumas lieka dalinis ir nepilnas.
Kaip tankai galėtų atrodyti Lietuvos kariuomenės struktūroje? Egzistuoja dvi galimybės:
a) Sukurti specializuotą tankų dalinį priskirtą, pagal NATO šalių standartus, sunkiajai mechanizuotai brigadai, kurią, šiam momentui, mes turime vieną – „Geležinio Vilko“. Brigadai priklausytų tankų batalionas, kurio sudėtis, skirtingose NATO šalių kariuomenėse gali būti įvairi. Tarkim Vokietijos tankų batalione paprastai būna 41-as „Leopard“ tankas, JAV „Abramsų“ analogiškame batalione gali būti ir daugiau – virš 50 vienetų.
b) Smulkesnius tankų struktūrinius vienetus (kuopas) priskirti esamiems mechanizuotiesiems batalionams, taip ženkliai sustiprinant jų kovinį pajėgumą. Prieš akis turime puikų pavyzdį – JAV sąjungininkų kavalerijos batalioną įsikūrusį šiuo metu Lietuvoje, kurio dalis, be pėstininkų kovos mašinų ir kitos kovinės bei paramos technikos sustiprinta ir bemaž 30-timi „Abrams“ tankų.
Matyt optimaliausia Lietuvai, pasirinkti pirmąjį variantą. Tai būtų ekonomiškai naudingiau, logistine, aprūpinimo prasme, taikos metu, variantas būtų priimtinesnis ne pačiai turtingiausiai Lietuvos valstybei. Visgi, treniruotis reikėtų taip, kad minėtą dalinį galima būtų skaidyti smulkesniais vienetais esančiais brigados vado žinioje.
Tai kodėl gi Lietuvos kariuomenei, kuri turi vieną moderniausių prieštankinės ginkluotės sistemų „Javelin“ reikalingi nuosavi tankai?
Visų pirma, tankas, tai itin galingas pabūklas, kuris juda. Juda greitai, šauna tiksliai ir galingai. Atoveiksmis prieš tanką turi būti gerai apgalvotas ir parinktas. Youtube tinklapyje galima rasti video kai prieštankiniais ginklais naikinami tankai, bet labai mažai video, kai tankai naikina prieštankinius dalinius ar atskiras komandas, o tai, įvairiuose konfliktuose nutinka pakankamai dažnai, nors, tiesa, video atrodo mažiau įspūdingai negu šarvuoto milžino pažeidimas.
Lengvai ginkluoti pėstininkai prieš tankus – praktiškai pasmerkti. Lengvai ginkluoti pėstininkai su savo tankų parama – įgauna daug kartų platesnes galimybes veikti, kovoti, išlikti ir įveikti priešininką. Tankų pagalba galima efektyviai gintis ir pulti, pralaužti apsupimą arba jį sukurti.
Tankų pagalba galima efektyviai kovoti atvirose vietovėse bei mieste (taip, taip, vykite iš galvos tą stereotipinį „pamušiu pirmą ir paskutinį tanką kolonoje, o tada..”).
Tankai prisitaiko bei kuria kovos taisykles ir Lietuvos Kariuomenei jų reikia.
