Prieš šv. Valentino dieną Mia sako norėjusi pristatyti meilei įkvepiantį kūrinį. „Tai universali daina, kurioje, manau, daugelis ras kažką artimo. Nebūtina turėti antrą pusę, kad jausti meilę. Svarbiausia vis dėlto iš pradžių mylėti save, o tada ir ateina tikroji meilė į gyvenimą“, – įsitikinusi ji.
DELFI pašnekovė pasakojo šią dainą sukūrusi iš tikro įkvėpimo. „Mano gyvenimas yra kaip amerikietiškieji kalneliai, todėl prisiminiau kultines Holivudo aktores Marilyn Monroe, Katherine Hepburn, Greta Garbo, Elizabeth Taylor bei senus amerikietiškus filmus, kuriuose meilė buvo paslaptinga, bet tuo pačiu tyra ir tikra.
Sudėjau visus šiuos jausmus į savo vienintelę dainą, kurioje nėra išsiskyrimo, skausmo, neapykantos. Noriu visiems padovanoti šiltą, nuoširdumu alsuojantį jausmą šv.Valentino dienos proga. Tikiuosi, kad man tai pavyko“, – pasakojo ji.
Prakalbus apie gerbėjų dovanas, Mia sakė, jog niekada neskirstė gerbėjų į miestų ar miestelių gyventojus. Visi klausytojai bei jų dėmesys dainininkei yra vienodai svarbus.
„Yra ir tokių dovanų, kurių tikrai nesitikėjau gauti iš gerbėjų. Tai pakankamai brangios dovanos, kurių galbūt net nenoriu įvardinti. Žinoma, tai priverčia suglumti.
Tik niekada anksčiau nepriimdavau tų dovanų, bet viena labai gera mano draugė, kuri studijavo psichologiją, pasakė, kad negalima nepriimti dovanos iš žmogaus, nes jis tai daro iš visos širdies“, – prisiminė ji ir pridūrė, jog namuose gerbėjų dovanoms turi ir ypatingą vietą, kur saugo visas širdžiai mielas smulkmenas.
Ypač mielai ji prisimena savo gerbėją Indrę, kuri į Mios koncertus atvykdavo su mylimos atlikėjos interviu bei nuotraukų iškarpų albumais. „Ji rinkdavo į atskirą albumą ir mudviejų nuotraukas, kurias padarydavo po koncertų. Tai labai maloni ir miela dovana“, – šypsodamasi pasakojo ji.
Ir nors Lietuva neprimena Holivudo ir ten gyvenančių žvaigždžių dramų, prieš kurį laiką Miai teko susidurti su neigiamu dėmesiu. Tuomet ją persekiojo vienas gerbėjas, kurio dėmesys dainininkę ne juokais išgąsdino.
„Buvo ir Lietuvoje tokių atvejų. Kai buvau pačiame didžiausiame pakilime, būdavo ir taip, kad naktį skambindavo į duris ir stovėdavo prie mano namų durų. Bijojau ir sūnų leisti į mokyklą...
Buvo tikrai baisu, nes priėjus prie durų ir paklausus, kas ten, man tik atsakydavo „Mia, aš tave myliu“. Vėliau tas žmogus įsėdo į automobilį prie namo ir tiesiog niekur nesitraukė. Negalėjau išeiti iš namų.
Ačiū Dievui, neturėjau kažkokių svarbių reikalų tą dieną ir galėjau saugiai likti namuose“, – prisiminė V. Pilibaitytė-Mia.
