Laiške yra paliestos svarbiausios valstybinės, regioninės ir tarptautinės problemos bei iššūkiai. Norėčiau padiskutuoti ir kiek giliau paplėtoti kelis šio laiško aspektus, susijusius su valstybės ekonomika bei saugumu. Pirmajame straipsnyje aptarsiu iš Gabrieliaus laiško išplaukiančius ekonominius klausimus, antrajame – saugumo klausimus.
Ekonomikos ir gerovės augimas visoje šalyje
Mūsų valstybė turi užtikrinti daugybę skirtingų poreikių: stiprią šalies gynybą, aukšto lygio švietimo sistemą, efektyvią sveikatos apsaugą, žemus skurdo ir socialinės atskirties rodiklius, tvarų ekonomikos ir gerovės augimą visoje šalyje, o ne tik keliuose didmiesčiuose. O tam, kaip žinia, reikia didžiulių finansinių išteklių, sparčiai augančios, aukštą pridėtinę vertę kuriančios ekonomikos, solidarios mokesčių sistemos.
Dar prieš 2016 m. Seimo rinkimus parengėme strateginį dokumentą, skirtą šalies ekonomikos proveržiui užtikrinti. Didžioji dalis šiame dokumente esančių idėjų ir žingsnių, kaip jas įgyvendinti, tebėra aktualūs.
Svarbiausias išsikeltas tikslas – modernizuoti šalies ekonomiką tam, kad išvengtume vidutinių pajamų spąstų, tebėra aktualus. Aktualumo šis punktas nepraranda, nes per paskutiniuosius keletą metų, kaip rodo EBPO ir Europos Komisijos ataskaitos, jokio reikšmingo proveržio šiose srityse nepasiekta.
Bio-Lithuania – Lietuva gyvybės mokslų pasaulinis centras
Pasakysite skamba nerealistiškai ar per daug ambicingai? Pakelkime galvas ir žvilgtelkime žemėlapyje į Šiaurę nuo mūsų. E-Estonia – šio simbolio ir šalies pavadinimo derinys niekam pasaulyje šiandien nesukelia nė mažiausių abejonių apie Estijos galimybes ir kompetencijas IT srityje.
Šiandien Lietuvoje veikia gyvybės mokslų mokslinių tyrimų branduolys – Gyvybės mokslų centras, pasaulinio garso šios srities įmonės tokios, kaip Termo Fisher, Teva, dešimtys mažesnių biotechnologijų įmonių. Turime per keletą tūkstančių šioje srityje dirbančių žmonių, kuriančių beveik 2 proc. šalies BVP.
Tuo neturėtume apsiriboti. Mano akimis, turėtume strategiškai vystyti gyvybės mokslus bei kurti Lietuvos, kaip pasaulinio biotechnologijų centro, prekinį ženklą. Strateginis srities vystymas – tai šiai sričiai sistemingai skiriamos reikšmingos valstybės lėšos, skirtos talentų rengimui, tiksliniam stambių investuotojų pritraukimui, infrastruktūros kūrimui, rizikos kapitalo fondų bei akseleratorių įsteigimui.
Turime išsikelti tikslą, kad gyvybės mokslų dalis per ateinantį dešimtmetį pasiektų ne mažesnę kaip 10 proc. nuo BVP dalį, o Lietuvoje veiktų ne mažiau kaip 10 pasaulinio lygio gyvybės mokslų srities įmonių.
Bio-Lithuania – tokią žinią apie Lietuvą, kaip turinčią reikiamą infrastruktūrą, žmogiškąjį kapitalą bei valstybės paramą šioje srityje, turėtume skleisti urbi et orbi.
Valstybės ekonomikos modernizacijai – strateginis investicijų fondas
Didžiosios iniciatyvos modernizuojant šalies ekonomiką ir jos infrastruktūrą be valstybės paramos liks tik neišsipildžiusia viltimi. Kapitalo investicijoms į valstybės išskirtas svarbiausias sritis Lietuva privalo turėti strateginių investicijų fondą. Tokie valstybės valdomi investiciniai fondai ar bankai, egzistuojantys daugumoje ES ir EBPO šalių, yra skirti telkti viešojo ir privataus sektoriaus finansinius išteklius bei vykdyti investicijas į valstybės išskirtas prioritetines sritis. Rekomendacijas kurti tokio pobūdžio strateginių investicijų fondą esame gavę ir iš Europos investicijų banko (EIB).
Toks fondas padėtų šaliai pritraukti kapitalą iš didžiųjų Europinių finansinių institucijų, kaip Europos investicijų banko, Šiaurės investicijų banko, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko. Šio kapitalo pagrindu galėtume finansuoti šalies strateginės infrastruktūros investicijas, ekonomikos transformaciją, siekiant pereiti prie aukštos pridėtinės vertės eksporto.
Pernelyg nesileidžiant į šio fondo vystymo ir valdymo detales, paminėčiau tai, kad tokio finansinio instrumento valdymas butų vykdomas pagal EBPO suformuotus geriausius korporatyvinio įmonių valdymo principus. Pagal šiuos kriterijus ypač svarbu užtikrinti fondo nepriklausomumą, skiriant nepriklausomus, aukščiausio profesionalumo bei reputacijos valdybos narius, fondo skaidrumą bei atskaitomybę šalies piliečiams.
Ketvirtoji pramonės revoliucija ir technologinis lietuviškos gamybos šuolis
Žema pridėtinė vertė ir žemas darbo našumas – tai ilgą laiką mūsų pramonę kamuojanti liga. Lietuvos pramonei vėluojant žengti koja į koją su technologine pažanga, nesugebėsime padidinti tradicinės pramonės našumo ir prarasime konkurencingumą tarptautinėse rinkose.
Kone esminis Ketvirtosios pramonės revoliucijos bruožas – jos besivystymo greitis ir mastas. Su kiekviena diena modernėja gamybiniai procesai, o tradicinei pramonei ir regioninei darbo rinkai gresia didžiausios permainos.
Šiandien Lietuvoje jau turime nemažai gerų pavyzdžių. Įmonės, investuojančios į naujausių gamybos standartų pasiekimą, net tokiuose tradiciniuose sektoriuose kaip baldų pramonė, jau šiandien gali džiaugtis aukštu konkurencingumu, didelėmis darbuotojų algomis bei solidžiu pelnu.
Pramonės modernizavimas pagal šiuos standartus yra didžiulis ekonominės politikos baras, kuriam valstybė ir verslas artimiausiu metu turės skirti ypatingą dėmesį. Valstybės pagalba ypač svarbi suteikiant prieigą pramonės įmonėms prie pigaus ir ilgalaikio kapitalo. „Verslios Lietuvos“ agentūra turėtų tapti šios transformacijos ašimi bei nuolatiniu asistentu įmonėms, žengiančioms šiuo keliu.
Verslas – gerbiama visuomenės dalis
Per paskutinius penkerius metus praraja tarp verslo ir visuomenės gerokai išaugo. „MG Baltic“ politinės korupcijos byla ir „Grigeo“ skandalas dominuoja viešoje erdvėje ir suteikia tribūną „atimti ir padalinti“ politikos šalininkams, statantiems į vieną kenkėjų ir grobuonių gretą visus Lietuvos verslininkus.
Todėl šiandien Lietuvai reikalingi ilgalaikiai ir tvarūs bendri politikų ir verslo susitarimai, skatinantys atsakingo elgesio pagrindu paremtą tvarią verslo plėtrą. Globalūs pastarųjų dešimtmečių ekonominiai, aplinkosauginiai ir socialiniai iššūkiai įpareigoja įmones ir vyriausybes persvarstyti savo veiklos strategijas, principus ir metodus. Todėl svarbu skatinti viešos ir privačios partnerystės iniciatyvas, kurios sudarytų palankią ekosistemą tvariai verslo plėtrai Lietuvoje.
Tvarus ekonomikos augimas neįmanomas be įmonių socialinės atsakomybės (angl. Corporate Social Responsibility). Atsakingo verslo praktika kalba apie įmonių atsakomybę laikantis aplinkosauginių, socialinių ir valdymo standartų. Pasaulinės tendencijos rodo tai, kad verslas arba savanoriškai, arba partnerių paraginti dalį savo pelno investuoja į aplinkosaugą, darbo sąlygų gerinimą, bendruomeninę veiklą ar skaidrumo principų diegimą įmonių valdyme.
Didėjanti verslo ir visuomenės tarpusavio santykių svarba kelia vis didesnius lūkesčius tiek verslui, tiek politikams, todėl svarbu užtikrinti abipusę sinergiją, kuri leistų siekti ne tik gerų veiklos rezultatų, bet prisidėtų ir prie visuomenės gerovės.
Nematau priežasties, kodėl ir politikos susitarimuose su verslu, o gal net įstatymuose, kaip tai padaryta kai kuriose ES šalyse, negalėtų būti apibrėžtas verslo atsakomybės visuomenei modelis.
Gabrielius savo laiške teisingai pastebi, kad vien ekonominio pyrago auginimas neišspręs plačių valstybės socioekonominių problemų. Tačiau Lietuvos ekonomikos augimas turi būti toks, kuris suteiktų ilgalaikį pagreitį visos visuomenės gerovės augimui.
Todėl nuosekliai augant bendriems šalies ekonomikos rodikliams, mokestinę sistemą darant teisingesnę ir solidaresnę, privalome kelti sau tikslą, kad per artimiausią dešimtmetį 70 proc. sumažinsime skurdo lygį Lietuvoje.