Šis restoranas yra lyg vienas restoranas, sudarytas iš dviejų: čia dvi viena su kita nesusijusios virtuvės, ir jų tarpusavio sąsaja yra tik ta, kad abi yra iš Amerikos. Čia Meksikos greitas maistas, ir šalia – Kanados greitas maistas, kurį Lietuvoje matau pirmą kartą, išvežtą už Kanados ribų.
Jei nežinote, aš kažkada gyvenau Kanadoje (nepatiko), jos vakarų pakrantėje, kur kaip bepročiai riboja alkoholio pardavimus, kur visi rūko žolę ir visi tingi dirbti. Tai štai, Kanadoje yra nacionalinis patiekalas, poutine (tariama „Putin“, tai yra, kaip šiuolaikinis Rusijos prezidentas, bet patiekalas tikrai su tuo nesusijęs). Tai bulvytės fri su mėsos padažu (angliškai – gravy) ir su sūriu. Jeigu Kanados patiekalas yra tik tokio įspūdingumo, tai labai jos gaila, bet ką daugiau pasakysi apie šalį, kurios visas elitas tuojau pat braukia į JAV, kai tik uždirba pakankamai pinigų, ir kuri pasižymi nebent gyventojų mandagumu ir socializmu.
Restoranai yra vienas šalia kito. Įmonė ta pati, dvi kasos, du skirtingi meniu.
Pradėsiu nuo tų putinų, bulvyčių. Jos buvo geros, ypač juntamas geras, aukštos kokybės sūris. Suvalgyti vienam žmogui visos porcijos neįmanoma, juo labiau, kad nuo rudo padažo viskas pasidaro labai sotu. Iš esmės tai maistas tiems, kas yra labai praalkęs – arba seniai nevalgęs, arba geria alų ir nori ko nors užkąsti. Kaip ir Didžiojoje Britanijoje, kur bulvytės fri yra standartinis paprastas būdas išeiti sočiam.
Ar aš pats Kanadoje valgiau tų bulvyčių? Gal kokius porą kartų. Man tai nebuvo mano mėgstamas maistas. Gal todėl, kad šiaip Kanados nemėgstu, su jos socialistiniais požiūriais, su jos angliškų įpročių atgarsiais. Galite pasižiūrėti nuotraukoje visą meniu, bet visa tai iš esmės yra bulvytės.
Užtat meksikietišką maistą aš mėgstu. Geriausias meksikiečių restoranas Lietuvoje yra taip pat geriausias Lietuvos restoranas – tai Agave Kaune. Meksikiečių maistas ir čia, mano mylimoje Kalifornijoje (ypač pietų Kalifornijoje) yra vienas nuostabiausių pasirinkimų – ne tik eilinėse knaipėse, kur yra eilinis perkrautas kalorijų (pupelių ir ryžių) maistas, visokie buritai ir gruzdintos čimičangos, bet ir nuostabūs taco su vištiena, jautiena, kiauliena, su jūros gėrybėmis, su jūros žuvimi, su smulkintais daržovių užkandžiais (pico de gallo, gaidžio snapas), su gvakamole, su įvairiomis žaliomis ir raudonomis salsomis, kukurūzų paplotėliais, viskas kvepia, viskas yra gyvenimo džiaugsmas.
Aš jums nepradėsiu sakyti, kad Maracas Mexican Cocina atkartoja tai, ką aš randu Kalifornijoje, Arizonoje arba Niu Meksike. Bet margos spalvos, raudonos ir baltos servetėlės, pačių gaminta labai nebloga gvakamolė (tai padažas iš avokadų, jeigu ką – ir pabandyk tu Vilniuje rasti gerų avokadų), sūrio padažas, daug daržovių, skonio ryškumas mane nuteikė gerai.
Ten valgėme su garsiu apžvalgininku ir ekspertu Rokiškiu Rabinovičiumi, ir mums abiems patiko, tikrai nesigailėjome, kad atėjome. Gal jei turėčiau mažiau patirties, mažiau supratimo apie meksikietišką virtuvę, tikrai būčiau ekstazėje, o dabar galiu pasakyti, kad buvo gerai, tai geras nebrangus pietų maistas, dėl kurio verta sustoti, ir kuris duoda Vilniui daug naujos, taip reikalingos, taip išsiilgtos amerikietiškos spalvos ir chalapos paprikų (halapynjo, kuriuos lietuviai labai neteisingai vadina jalapenais, o ta raidė j turi būti tariama ch, kaip žodyje chamas, choras arba chebra). Ir dar daug tąsaus sūrio.
Smagu, kad nuo šitų dviejų restoranų Vilniuje dabar valgymas įvairesnis, ir kad pas mus daugiau Amerikos. Trys žąsys iš penkių.
Maracas Mexican Cocina / Papa Frita Poutinerie, Gedimino pr. 24, Vilnius (maisto erdvė Gastronomas). Tel. +370 611 33199. Facebook puslapis: https://www.facebook.com/gastronomasvilnius/ Nuo pirmadienio iki ketvirtadienio – nuo 11:00 iki 20:00, penktadieniais ir šeštadieniais – nuo 11:00 iki 22:00, sekmadieniais nuo 11:00 iki 19:00.
