Prieš du metus nuskambėjo trys idėjos Lietuvai – viena jų buvo parama jaunoms šeimoms, norinčioms įsigyti būstą. 2018 m. rugsėjį ši priemonė įsitvirtino. Ja gali pasinaudoti jauna šeima, kurioje abu sutuoktiniai arba vienas vaiką auginantis tėvas ar mama yra ne vyresni kaip 35 metų. Priklausomai nuo vaikų skaičiaus subsidija svyruoja nuo 15 iki 30 proc. Tiesa, būstą su šia paskata galima įsigyti tik tam tikrose vietose, kurios priskiriamos regionui.
„Delfi 11” laidoje diskutuota, ar ši paskata pasiteisino ir kaip ji galėtų veikti ateityje.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis pasakojo, kad eilių jau nebėra, visi pateikiantys prašymus gauna paskatą. Paminėta, kad daugiau nei 1400 žmonių gavo pažymą, iš jų sutartis su bankais ar kredito unijomis sudarė daugiau nei 1200: 1080 jaunų šeimų jau nusipirko butus, kiti statosi, o tai reiškia kad subsidiją gaus tada, kai bus baigtos statybos. Pasak jo, kai kurie vis dar susiduria su problema, kad jų kreipimasis dėl paskatos būna patvirtintas, tačiau vėliau paaiškėja, kad bankas negali suteikti paskolos.
„Skolinimasis turi būti atsakingas, mes neskatiname, kad visi eikite pirkite, o kaip jau susimokėsite mums neįdomu. Pažymų suteikta daugiau nei 1400 per šį periodą ir sutartys pasirašytos su daugiau nei su 1200 paskolų prašytojų, tai apie 200 šeimų gali būti, kad šeimyninė situacija pasikeitė, gal persigalvojo dėl pirkimo, gal kai kurie tik užsiregistravo pažiūrėti ar veikia sistema. Tai nebus tendencija, kad visi užsiregistruoja, o po to mato, kad negali nusipirkti. Bet prieš registruojantis, visiems reikia įsivertinti savo pačių galimybes. Jei supranti, kad tavo pajamos nepakankamos, tikėtina, kad būsto šiaip ir nenusipirktum“, – kalbėjo E. Bingelis.
„Dažnai kažkokia jauna šeima įsikūrusi ar besikurdama mažesniame miestelyje nori įsigyti būstą, bet neturi oficialių pajamų. Čia kalbėti apie įperkamumą sudėtinga. Gal turi kažkokių neoficialių pajamų, gal kažkas paremia – šeimos nariai, tėvai, giminaičiai, bet vis tiek tai nėra įperkamumas. Tam, kad galėtum prisiimti finansinius įsipareigojimus 20–30 metų, turi būti stabilios oficialios pajamos. Tai yra viena iš didžiausių mažesnių miestelių problemų – ten ne brangus būstas, ne žemas įperkamumas, o būtent nepakankamas darbo vietų skaičius, nepakankamos oficialios pajamos, kas slopina tų gyventojų galimybes.
Natūralu, kad vien su tokia priemone išspręsti visas regioninės ar socialinės atskirties problemas neįmanoma ir tai viena iš paskatų, kuri gali padėti priimti sprendimą gyventi ne Vilniuje, ne Kaune, ne Klaipėdoje, o ieškoti galimybių mažesniame miestelyje“, – teigė ekonomistas.
Jis taip pat paminėjo, kad nėra ženklų, dėl kurių būtų galima sakyti, kad šiuo metu Lietuvoje NT rinka kaista. Jo nuomone, ši priemonė kažkiek gali padėti rinką subalansuoti, dalį paklausos perkeliant iš didmiesčių į mažesnius miestelius, rajonus, ar priemiesčius.
Darbo turi įdėti ir savivaldybės
E. Bingelis „Delfi 11“ kalbėjo, kad negalima teigti, jog dauguma pasirenka įsikurti Kauno ar Klaipėdos rajonuose. Jo teigimu, du trečdaliai besikreipusiųjų pasirenka įsikurti kitur. Jis taip pat tvirtino, kad ši priemonė gali parodyti savivaldybių situaciją.
„Viena galime matyti apie tos savivaldybės ekonominę situaciją. Ta pati Pagėgių savivaldybė, kurią minėjote, ji iš rajonų yra viena paskutinių. Kiek pasinaudoja paskata, tai signalizuoja apie tos savivaldybės gerovę. Iš kitos pusės, šita priemonė yra tik viena iš to, koks gali būti savivaldybėje tas kraitis, kaip prisitraukti: ar tai švietimo paslaugos, darbo vietos“, – teigė jis.
Be to, yra įsigaliojusi ir nauja nuostata. E. Bingelis tvirtino, kad dabar ir privatus sektorius gali prisidėti prie subsidijos, o tie pinigai bus neapmokestinami.
N. Mačiulis taip pat pritarė, kad savivaldybės vaidmuo yra labai svarbus. Turi būti skaidri ir proakyvi veikla. Kaip teigta laidoje, korupcijos atvejai savivaldybėse bandant investuotojams gauti kokius nors leidimus, gali juos atbaidyti iš regionų.
Klausimų kelia amžiaus barjeras, regiono nustatymas
Ekonomistas stebėjosi, kad šiai finansinei paskatai uždėtas ne tik regiono barjeras, bet ir amžiaus.
„Jei pagrindinė funkcija yra mažinti regioninę atskirtį ir skatinti gyventojus keltis į mažesnius miestelius, rajonus, tada ne visai aiškus tas barjeras 36 metų: kodėl tik jaunos šeimos, tik iki 36 metų asmenys gali pretenduoti. Manau, gali būti efektyviau, kai ne tik baigę mokslus, bet ir įgiję patirties, gal jau sukūrę šeimas, užauginę vaikus, turintys patirties, kapitalo, norėtų pradėti verslą kažkokiame mažame miestelyje, galbūt ir jiems galima leisti pasinaudoti ta lengvata, kad jie ten kraustytųsi, pirktų NT ir pradėtų verslą.
Aišku, jaunoms šeimoms sunkiau įsigyti, bet tada jei naudojame šitą kaip pagrindinį kriterijų, kodėl nesuteikiame tos lengvatos tose savivaldybėse, kur sunkiausia įsigyti, kur brangiausias NT. Tai su viena priemone bandoma kelis zuikius nušauti“, – kalbėjo ekonomistas.
E. Bingelis tvirtino, kad priemonė dar labai jauna – pusantrų metų. Tad ateityje gali būti ir daugiau tobulinimų.
„Matome tam tikras tendencijas, kurios atsiranda, kokie regionai, kurios savivaldybės, kokie veiksmai vyksta ir, manau, kad tiek nacionaliniu lygmeniu Vyriausybė turi prisidėti prie kažkokių priemonių kūrimo, tiek ir savivaldybė“, – sakė jis ir dar kartą pabrėžė, kad ši paskata nėra vienintelė priemonė prisidedanti prie regionų atskirties mažinimo.
Neseniai buvo patikslintas vietovių sąrašas, kur 2020 metais jaunos šeimos gali įsigyti būstą ir gauti subsidiją. Registrų centrui patvirtinus nekilnojamojo turto normatyvines vertes 2020 metams, į regiono sąvoką nebepateko Gargždai, įsikūrę Klaipėdos rajone, didžioji Tauragės miesto dalis, taip pat regiono sąvokos nebeatitinka visas Utenos miestas.
„Čia yra paskata kur sakome kad galite pirkti kaip norite, bet jei norite pasinaudoti šita priemone, tada kviečiame pasinaudoti ir gyventi šituose regionuose. Normalu, kad kainos keičiasi ir Tauragė yra pavyzdys, kad jie ekonomiškai vystosi, yra teisingame kelyje ir pasiekia tą visiškai kitokį ekonominį būvį“, – kalbėjo E. Bingelis.
N. Mačiulis teigė, kad siūlytų kitą kriterijų, pagal kurį būtų galima nustatyti, kuriose vietovėse galioja ši finansinė paskata.
„Geriau galbūt būtų žiūrėti, kaip toje savivaldybėje per pastarąjį penkmetį ar dešimtmetį keitėsi gyventojų skaičius – jei jis mažėja, daugiau nei kokia nustatyta kartelė, vadinasi yra problema ir tai savivaldybei tokia parama galėtų galioti. Nesieti prie kainos, bet prie gyventojų skaičiaus.
Jei tendencijos pasikeičia, pradeda augti kelis iš eilės metus gyventojų skaičius, galbūt tai savivaldybei nereikia (paskatos – „Delfi“). Vien pagal tokį kriterijų nei Kaunas, nei Kauno rajonas, nei Vilnius tokios paskatos negalėtų gauti, bet pavyzdžiui Šiauliai, Panevėžys, manau, kad jei turi problemą, nepaisant to, kad NT ten jau gana brangus ir negali pretenduoti į tokią paskatą, bet gyventojų skaičiaus tendencijos labai neigiamos ir ten tikrai galbūt padėtų ne tik iš didesnių miestų, bet ir iš emigracijos sugrįžti gyventojams ir įsikurti tuose vidutinio dydžio miestuose.
Įstatymai nėra akmenyje ištašyti, juos galima tobulinti, matant, kad vis didesnės Lietuvos dalys nebegali pretenduoti (į paskatą – „Delfi“), jei matome, kad pasiteisina“, – sakė ekonomistas.
E. Bingelis paantrino, kad išties įstatymas nėra iškaltas akmenyje ir visos tendencijos yra stebimos.
„Kai praeis dar šitie metai turime žiūrėti, kokios savivaldybės iškrenta, kokie ten požymiai, gal kažkokios sėkmės istorijos, gal kitaip formulė gali atrodyti, labiau kompleksinė, kuri paskirstytų pačios priemonės taiklumą į tas savivaldybes, kur reikia didesnės paskatos. Reikia neskubėti viską keisti, bet žiūrėti duomenis, nes kartais toks spėliojimas daro mūsų socialinę politiką labai nepastovią. Mes negalime priiminėti sprendimų šiandien taip, rytoj taip. Pasižiūrime kokie duomenys, kokios tendencijos, ar tenkina mus ar ne“, – tvirtino E. Bingelis.
