Silpnas apdirbamosios gamybos sektorius tebeslopina euro zonos ekonomikos augimo spartą, tačiau didėjantis, nors ir lėčiau, užimtumas ir kylantis darbo užmokestis vis dar palaiko euro zonos ekonomikos atsparumą, rašome biuletenyje.
Euro zonos ekonomikos augimo perspektyva ir toliau siejama su lėtesnio, negu prognozuota, augimo rizika, kurią lemia geopolitiniai veiksniai, didėjantis protekcionizmas ir besiformuojančių rinkų pažeidžiamumas, tačiau pabrėžiama, kad ši rizika nebėra tokia akivaizdi, nes neapibrėžtumas dėl tarptautinės prekybos mažėja.
Nors infliacijos raida apskritai tebėra lėta, yra ženklų, kad grynoji infliacija, kaip ir tikėtasi, šiek tiek didėja. Skelbiama, kad dėl įmonėms ir namų ūkiams sudarytų palankesnių skolinimosi sąlygų didėja vartojimo išlaidos ir verslo investicijos.
„Visa tai skatins euro zonos ekonomikos augimą, tolesnį vidaus kainų spaudimo didėjimą, taigi ir užtikrintą artėjimą prie Valdančiosios tarybos siekiamo vidutinio laikotarpio infliacijos tikslo“, – rašoma biuletenyje.
Atsižvelgusi į ekonominės ir pinigų analizės rezultatus, Valdančioji taryba patvirtino, kad vis dar būtina išsaugoti aukštą skatinamosios pinigų politikos lygį tam, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu ir toliau tvariai artėtų prie mažesnio kaip 2 proc., bet jam artimo lygio.
