Sirvėtos regioniniame parke vyrauja nedidelių aukštapelkių ar tarpinių pelkių tipo kemsynai. Abipus pėsčiųjų tako esančioje aukštapelkėje kreivi, žemi medžiai, rūgščią dirvą mėgstantys augalai, tokie kaip Pelkiniai gailiai (Ledum palustre), Šiliniai viržiai (Calluna vulgaris), Kiminai (Sphagnum sp.), Paprastosios spanguolės (Vaccinium oxycoccus), Vaivorai arba Gailiai (Vaccinium uliginosum). Artėjant prie Kačėniškės piliakalnio yra kita šlapynė – žemapelkė. Ji tartum barjeras juosia piliakalnį iš vakarų.
Čia, ypač raiškia žemės paviršiaus įvairove pasižyminčioje vietovėje, nuo Švenčionių keliaujant Ceikinių link, 1992 metais įkurtas Sirvėtos regioninis parkas. Šiam kraštui būdinga išraiški, kalvota, gūbriuota, dubaklonių suskaidyta Švenčionių arba kitaip vadinama Šiaurės Nalšios aukštumos dalis.
Visi čia telkšantys ežerėliai yra būtent rininės arba kitaip dar vadinamos dubakloninės kilmės. Didžioji dauguma jų pailgi, ištįsę šiaurės–pietų kryptimi ir susijungdami po kelis, sudaro ilgus ir gilius dubaklonius. Išskirtinės žemės paviršiaus formos ir ištįsusių kalvų grakštumas atsiskleidžia Čiūlėnų vardą turinčiame geomorfologiniame draustinyje, kur ir yra Kačėniškės piliakalnis. Aukščiausios Čiūlėnų kalvyno viršūnės iškyla abipus rininės kilmės ežerų virtinės iki 239 m virš jūros lygio.
Kačėniškės piliakalnis
Vakarinis Mergežerio krantas įrėmintas pailgos, apie 0,5 km ilgio kalvos. Čia kadaise buvo įrengtas Kačėniškės piliakalnis. Iš vienos pusės jo šlaitas baigiasi ties ežeru, o iš vakarų – žemapelke, kuria nuo šios aikštelės ir nuvingiuoja pažintinis takas. Šlaitų aukštis nuo vandens paviršiaus aukščiausioje kalvos vietoje siekia 22 metrus. Nuo piliakalnio viršūnės, kur aikštelės plotas apie 660 m2, atsiveria vaizdas ne tik į ežerą, bet ir į kitame krante esančias Švenčionių aukštumos kalvas.
Piliakalnio šlaituose yra buvusių griovių su pylimais likučių. Rytinis šlaitas buvęs statesnis ir praeityje yra nušliuožęs į ežerą. 2013 m. atlikti piliakalnio tvarkymo bei pritaikymo lankymui darbai. VĮ ,,Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos” atliko žvalgomuosius archeologinius tyrimus, kurių metu užfiksavo bent du kultūrinio sluoksnio horizontus, leidžiančius daryti išvadą, kad piliakalnis buvo apgyvendintas dviem etapais – vėlyvosios brūkšniuotosios keramikos laikotarpiu (I tūkst. pr. Kr. pabaiga) bei ankstyvosios grublėtosios keramikos periodu (I tūkst. pradžia – I tūkst. vidurys).
Atliekant archeologinius tyrimus rasta smulkių, ugnyje buvusių akmenukų, keletas gyvulių kaulų, ištirpusios keramikos ar molio tinko žymių, brūkšniuotosios keramikos liekanų, o taip pat keramikos dirbinių fragmentų, turinčių lygų arba grublėtą paviršių, bylojantį apie skirtingus Kačėniškės piliakalnio apgyvendinimo laikotarpius.
