Mūsiškiams šios kovos buvo puikus testas besirengiant rugsėjo mėnesį Lietuvoje vyksiančiam pasaulio salės futbolo čempionatui. Kokį vaizdą išvydome Jonavoje? Yra daugiau pagrindo džiūgauti ar nerimauti?

Šiais metais pasaulio čempionate debiutuosianti Lietuvos salės futbolo vyrų rinktinė jau dabar gali pasidžiaugti savo geriausiu rezultatu istorijoje – pirmą kartą Europos čempionato atrankoje iškovotomis 2 pergalėmis ir kelialapiu į tolimesnį varžybų etapą.

Bet šaukštu deguto tapo trečiosios rungtynės su 28 vietą pasaulio reitinge (ir 17-ą Europoje) užimančiais vengrais, kuriose lietuviai neturėjo didesnių šansų ir pralaimėjo 1:4.

Vengrai iškovojo tiesioginį kelialapį į trečiąjį atrankos etapą, lietuviai dar turės pakovoti dėl vietos jame atkrintamosiose rungtynėse balandžio mėnesį.

Akivaizdi problema

Anot buvusio šalies salės futbolo rinktinės trenerio Kęstučio Rudžionio, rinktinės žaidime progresas akivaizdus, tačiau pagrindiniams žaidėjams trūksta lygiavertės pamainos.

„Pagrindiniai mūsų lyderiai gauna didžiulius krūvius, o strategas Jevhenas Ryvkinas neturi didesnio pasirinkimo ieškodamas lygiaverčių keitimų lyderiams.

Jau šiame lygyje rungtyniaujant su 5-6 žaidėjais nėra lengva pasiekti tų tikslų, nes varžovai pakankamo pajėgumo, čia jau nekalbame apie elitines komandas.

Šiame lygyje vengrai buvo stipresni tiek fiziškai, tiek žinoma, patirtimi. Jei nėra lygiaverčių žaidėjų ant suoliuko, išlaikyti tą aukštą tempą yra neįmanoma, dar sudėtingiau su koncentracija.

Jei Lietuvos čempionate tu gali ilgą laiką žaisti be keitimų, tai čia mes matėme, kad patys žaidėjai prašėsi pakeičiami.
Kęstutis Rudžionis

Kiekvienos tokios rungtynės su tokio pajėgumo komanda yra puiki pamoka žengiant į priekį. Bėda ta, kad mūsų komandos žaidėjai tokiais žaidimo greičiais rungtyniauja labai retai, nes futbolininkams grįžus į šalies čempionatą, čia jų laukia kur kas žemesnio lygio oponentai“, – teigė K. Rudžionis.

Iki pasaulio čempionato liko aštuoni mėnesiai, anot pašnekovo, didelių kalnų per tokį laiką gerinant žaidimą nenuversi.

„Jei iki šiol mūsų šalyje neužaugo aukšto lygio salės futbolininkų, tai per 8 mėnesius jų tikrai nepadaugės.

Negaliu komentuoti už strategą, bet jei rinktinė turės galimybę kartu ruoštis mėnesį ar du su tais pačiais žaidėjais, jei turės gerus varžovus kontroliniuose testuose, prieš pat čempionatą galima pagerinti ekipos susižaidimą, sportinę formą.

Bet jei tik rinktinei lieka atrankos kovos, keli kontroliniai testai, to bus per maža. Be to, draugiškos rungtynės ir lieka draugiškomis.

Oficialios atrankos kovos geriausiai atskleidžia komandos veidą, tokiuose mūšiuose viską atiduodi, atsiranda papildomų jėgų, jiems nereikia papildomos motyvacijos“, – mano K. Rudžionis.

Jei iš Luko Sendžiko ir Justino Zagursko buvo galima tikėtis rezultatyvaus žaidimo, Alberto Voskunovičiaus trys taiklūs smūgiai mače su Šiaurės airiais galėjo nustebinti ne vieną salės futbolo gerbėją.

„Jis – vienas techniškiausių, labai gerai suprantančių salės futbolą žaidėjų, vienas rinktinės lyderių. Juo jis buvo ir anksčiau, tik jam gal nebuvo paprasta atsiskleisti, yra ir tam tikri psichologiniai dalykai, galbūt ta branda, lyderio savybės ateina su kiekvienomis rungtynėmis.

Manau, jis kartu su Justinu Zagursku, dar keliais žaidėjais bus komandos lyderiais, kuriais galės remtis strategas, aplink juos bus kuriamas žaidimas, o greta jų kiti žaidėjai padės siekti norimų rezultatų“, – kalbėjo buvęs rinktinės treneris.

Albert Voskunovič
Kokybės prasme, lyginant ankstesnį rinktinės žaidimą su dabartiniu, dėtas nemažas žingsnis į priekį.
Aurelijus Vekerotas

Anot K. Rudžionio, labiausiai turėtų neraminti aukšto lygio rungtynių praktikos stygius.

„Yra sudėtinga, jei neturi dviejų stiprių ketvertų, kuriais gali išlaikyti norimą žaidimo lygį, koncentraciją, suteikti progą poilsiui lyderiams. Be abejo, svarbi ir vartininko pozicija. Matėme, kad treneris keitė vieną, antrą vartininką, ieškojo tinkamiausio žaidėjo, bet tai sėkmės dalykas, vieną dieną vienas geriau sužaidžia, kitą dieną – kitas, reiktų stabilumo, kad treneris išleisdamas į aikštę būtų tikras savo sprendimu, o ne loterija užsiimtų.

Matėme, kad vartų sargai kartais pamesdavo koncentraciją, suprantu, yra jaudulys. Čia vėl grįžtame prie to pačio: per mažai stiprių varžovų, aukšto lygio praktikos, nes augi tik žaisdamas prieš stiprų oponentą ir tokių turi būti daug.

Jei Lietuvos čempionate tu gali ilgą laiką žaisti be keitimų, tai čia mes matėme, kad patys žaidėjai prašėsi pakeičiami. Tad tas nerimas kyla iš to, kad reikia rinktinei dar kelių stiprių žaidėjų, norisi, kad ir kiti pasitemptų, jog 4-5 futbolininkai nesugertų didžiulio krūvio. Kitu atveju labai sudėtinga, jau šiame lygyje turėjome bėdų, ką jau bekalbėti apie pasaulio čempionato dalyvius “, – pastebėjo K. Rudžionis.

Buvęs Lietuvos salės futbolo rinktinės žaidėjas, Lietuvos čempionės „Baltijos“ strategas Aurelijus Vekerotas taip pat pažymėjo silpnoką atsarginių žaidėjų indėlį.

„Jei pirmasis ketvertas – Vladimiras Derendiajevas, Lukas Sendžikas, Justinas Zagurskas, Albertas Voskunovičius, na dar pridėčiau Artūrą Juchno, tikrai parodė gerą žaidimą, visiems kitiems reiktų pasitempti“, – teigė A. Vekerotas.

Jevhenas Ryvkinas

Salės futbolo specialistas dėmesį atkreipė į rinktinės parodytą charakterį kovoje su Turkija.

„Tikėjimas savimi – teigiamas žaidėjų ir komandos bruožas. Tiesa, dėl trečiojo įvarčio, kuomet L. Sendžikas realizavo 10 metrų baudinį, patys turkai kalti, užsidirbo 6-ą pražangą lietuvių aikštės pusėje. Čia gal pietietiškas charakteris pakišo koją turkams“, – prisiminė A. Vekerotas.

Anot jo, lietuviško salės futbolo ypatumai neprideda mūsų rinktinei kokybės.

„Yra kur tobulėti, turime ir laiko, bet prisiminkime mūsų lietuviško futsalo situaciją: jis prasideda vėlyvą rudenį ir baigiasi, deja, pavasarį. Didžioji dauguma salės žaidėjų grįžta į didįjį futbolą.

Reikia tikėtis, kad rinktinės pagrindą sudarantys „Vyčio“ žaidėjai toliau treniruosis kartu. Kalbant apie pasaulio čempionatą, atvyks grandai – brazilai, portugalai, rusai, ispanai, bet bus ir silpnesnių komandų, atvyks atstovai iš Afrikos, Azijos, manau, su jais būsime pajėgūs kovoti dėl taškų.

Kokybės prasme, lyginant ankstesnį rinktinės žaidimą su dabartiniu, dėtas nemažas žingsnis į priekį. Kalbant apie pirmą ketvertą, taikoma kita žaidimo taktika be aiškaus puolėjo ir per pirmas dvejas rungtynes jis tikrai pasiteisino. Žinoma, per trečiąsias rungtynes vaizdas buvo kitoks, vengrai – kur kas fiziškai stipresni. Norint toliau žengti į priekį, reikia salės futbolo žaidėjams neapleisti žaidimo vasarą, dabar, panašu, tai nelabai įmanoma“, – kalbėjo A. Vekerotas.

Justinas Zagurskas

Rungtynių su Vengrija vaizdo įrašas:

Rungtynių su Šiaurės Airija vaizdo įrašas:

Rungtynių su Turkija vaizdo įrašas:

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (7)