Taršos tema žiniasklaidos akiratyje atsiduria tik po tokių milžiniškų incidentų, kaip „Ekologistikoje“ sukilęs gaisras ar „Grigeo“ galimai padaryta didelio masto aplinkos tarša. Paradoksalu, tačiau, pradėjus viešinti šiuos taršos atvejus, Seimo daugumai tapo lengviau priimti jau nuo praėjusių metų ruošiamus įstatymus, nes opozicija, patiriant visuomenės spaudimą, nebeturėjo pretekstų siūlyti priešingus – teršėjams palankius pakeitimus, ką iki šiol sistemingai darė. Be kita ko, opozicija net ir po „Grigeo“ skandalo vieningai nepalaikė taip vadinamojo „Klaipėdos paketo“ įtraukimo į Seimo darbotvarkę – sausio 14 d. Seimo Pirmininkui pristatant sesijos pratęsimą dėl būtinų aplinkosauginių įstatymų, jie kaip susitarę nubalsavo už pertrauką.
Tad valdantiesiems teko skubiai šaukti neeilinę Seimo sesiją dėl sprendimų, reikalingų siekiant užkirsti kelią panašiems į „Grigeo“ incidentams.
Sąlygos teršėjams susidarė galiojant buvusių valdžių sprendimams. Ta iškreiptai suvokiama „palankių sąlygų investuotojams“, „naštos verslui mažinimo“ mada, t. y. aplinkosaugos įstatymų liberalizacija, prasidėjo prieš dešimtmečius. Tie, kurie labiausiai puola ant dabartinės valdžios, ant dabartinio ministro, patys ir yra paskutines dienas galiojančios teisinės bazės autoriai. Pavyzdžiui, 2012 m. būtent liberalų teikimu atsirado reikalavimas aplinkosaugininkams įspėti įmonę 10 dienų prieš patikrinimą. Kaip jums atrodo, koks šio sprendimo tikslas? Mažesnė administracinė našta verslui? Perteklinių reikalavimų mažinimas? Na, taip, jeigu draudimą pilti, pvz., gyvsidabrio atliekas į aplinką vadinsime pertekliniu reikalavimu.
Bet, mano požiūriu, ginantys verslą nuo tokių „perteklinių reikalavimų“ tikrai negina visos likusios visuomenės teisės į švarią ir sveikatai palankią aplinką, ir juo labiau neturi nieko bendra su gamtos apsauga. Pasinaudosiu proga priminti, kad „valstiečių“ vyriausybės iniciatyva aplinkosaugos kontrolierius nuo šiol galės be išankstinio įspėjimo bet kuriuo metu patekti į objektus ir paimti teršalų mėginius, taip fiksuojant slepiamus pažeidimus. O tie, kurie nedaro pažeidimų, dėl tokio pasikeitimo neturėtų nė kiek susirūpinti, nes sąžiningam verslui jokių papildomų naštų dėl to neatsiranda.
Stebint Seimo posėdžius, kai buvo priiminėjamas „Klaipėdos paketas“, darėsi pikta ir juokinga, kaip „ant scenos“ pasirodę opozicijos atstovai susirūpinusiais antakiais ir sugniaužtais kumščiais kaltino „valstiečius“ dėl dešimtmečiais nesprendžiamų aplinkosauginių problemų, dabartinį ministrą dėjo į „šuns dienas“ už neveiksnumą. Galiausiai visas Seimas balsavo beveik vienbalsiai UŽ, kartu ir opozicija. Labai norėtųsi tikėti, kad balsavo nuoširdžiai, o ne tik dėl neturėjimo kitos išeities, žinant, kad rinkėjai šiais laikais jau ugdo labai sveikintiną įprotį ne tik klausytis gražių kalbų, bet ir įsitikinti, ar jos sutampa su nuveiktais darbais, t. y. Seimo narių balsavimo rezultatais. Esu tikras, mažų mažiausiai Klaipėdos krašto bendruomenės juos tikrai patikrins.
Pats prieš porą metų esu sulaukęs Klaipėdos gyventojų, bendruomenių skundų dėl kvapų, dėl oro taršos, tad Klaipėdoje teko organizuoti ne vieną diskusiją taršos bei darnaus vystymosi temomis. Kartu su Aplinkos ministerijos, Seimo bei nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių atstovais Klaipėdoje rinkomės išjudinti tarsi „įšaldytą“ taršos klausimą. Galiausiai tyrimo ėmėsi ir prokuratūra.
Dabartinė valdžia, kad ir su dideliu opozicijos pasipriešinimu bei patyčiomis, padarė reikalingus pakeitimus, kad ateityje išvengtume panašių nusikaltimų prieš gamtą ir žmogų. Ir tai nėra „proginiai pakeitimai“, kaip bandoma tyčiotis iš „Klaipėdos paketo“. Tai rimta reforma aplinkosaugos srityje. Priimti teisės aktų pakeitimai leis ne tik suvaldyti taršą Klaipėdoje, bet ir kuo greičiau nustatyti kitus nusižengimus, suteikiant pareigūnams papildomus įrankius nutraukti žalingą veiklą, taip pat stiprinama kvapų kontrolė bei gerinamos aplinkos atkūrimo sąlygos. Aplinkosaugininkai galės atvykti į įmonę ir ją tikrinti iš anksto neįspėję, galės bet kuriuo paros metu imti mėginius ir atlikti licencijuotus matavimus (iki šiol taršos tyrimą vykdė pats teršėjas savo pasirinktomis priemonėmis). Ženkliai didesni mokesčiai už taršą įmonėms skatins investicijas į taršos mažinimą, nes iki šiol labiau apsimokėjo ne diegti taršos mažinimo technologijas, o susimokėti taršos mokesčius. Įmonė privalės operatyviai įvykdyti aplinkosaugos pareigūno nurodymą stabdyti taršią veiklą nedelsiant, jeigu bus fiksuojami pažeidimai. Iki šiol neprivalėjo...
Didžiuliai sisteminiai pokyčiai padaryti jau ir kituose sektoriuose: pensijų sistemoje, mokesčių teisingumo, sveikatos apsaugos srityse. Dėl valdančiųjų inicijuotų pokyčių eilinį kartą atsiras naujų kaltinimų, manipuliacijų ir reikalavimų atsistatydinti, bet be pokyčių neįmanoma pasiekti jokio rezultato. Kone dėl kiekvieno sprendimo viešojoje erdvėje valdantieji buvo kritikuojami. Turbūt nė viena kita valdžia nebuvo sulaukusi tiek patyčių. Tačiau, esu tikras, žmonės, pamatę, kiek per šią nepilną kadenciją ir kokio masto korupcinių istorijų buvo iškelta, pajutę padarytų sprendimų naudą ir palyginę su kitų valdžių nuveiktais darbais, anksčiau ar vėliau įvertins, kas yra kas.
Dėl išaiškinto „Grigeo“ taršos skandalo reikia dėkoti vietos bendruomenei ir jos vadovėms už nuolatinį nepasitenkinimą ir problemos kėlimą – tai geras neabejingumo ir iniciatyvos pavyzdys kitoms bendruomenėms. Labai svarbu, kad nustatyti pažeidėjai butų adekvačiai nubausti, tarp jų ir kontroliuojantys asmenys. Jau nekalbu apie tai, kaip svarbu, kiek tai įmanoma, likviduoti padarytą žalą aplinkai.
Kodėl tik dabar išaiškinti šie pažeidimai? Manau, todėl, kad dabartinė valdžia yra iš tikrųjų nusiteikusi pokyčiams ir neturi korupcinių ryšių bei sąsajų su tais, kurie tenori pokyčius imituoti. Lietuva valosi. Ir nuo aplinkos teršalų, ir nuo korupcijos bei neskaidrumo. Žmonės tai supranta.
Linkiu visiems Lietuvos piliečiams stiprybės ir nesustoti toliau aktyviai valyti mūsų šalį nuo atsakomybės stokos, godumo ir abejingumo „nuodų“. Nes patys esame savo krašto šeimininkai.