Savo ruožtu „Susisiekimo paslaugų“ komunikacijos vadovė Miglė Bielinytė pastebėjo, kad nuo sausio 1 dienos įsigaliojus naujam parkavimo rinkliavos zonų ribų žemėlapiui, kai kuriose vietose jau pastebima pasikeitusi situacija.
Pigiausias variantas
Neabejotinai pigiausias būdas vykti į ir iš darbo – pėsčiomis. Taip judantys prisipažino dešimt „Delfi“ kalbintų pašnekovų.
„Perku brangesnius batus, nešioju tris sezonus“, – apie savo išlaidas kelionėms kalbėjo Dalia.
Tuo metu 5 min. kelio nuo darbo gyvenantis Arūnas teigė, kad į kelionių kainą gali įskaičiuoti nebent porą kojinių.
Kiti pašnekovai pasakojo gyvenantys 1,2–5 kilometrų atstumu nuo darbo vietos, o nuėjimui iki jos užtrunka nuo 14 iki 60 min.
Beveik toks pats pigus pasirinkimas vykimui į darbą yra dviratis. Ši transporto priemonė buvo 3 pašnekovų pasirinkimas.
4,5–5 kilometrų nuo darbovietės gyvenantys vilniečiai pasakojo, kad savo kelionės tikslą pasiekia maždaug per 20–30 min.
Viena jų teigė, kad renkasi miesto dviračių „CycloCity“ paslaugas. Jų mėnesinio abonemento kaina – 3,9 euro.
Viešajame pasitaiko nemalonumų
Viešąjį transportą rinkosi devyni „Delfi“ kalbinti vilniečiai, gyvenantys 4–13,5 kilometrų nuo darbo vietos.
Nuo 5,8 iki 30 eurų per mėnesį išleidžiantys vilniečiai pasakojo, kad kelionė į vieną pusę jiems trunka nuo 20 iki 60 minučių.
Viena pašnekovė papasakojo neseniai patekusi į nemalonią situaciją.
„Jeigu nori, kad persėstume į viešąjį visam laikui, tai tegul ne bauduoja už pamiršimą aktyvuoti bilietą, nes tikrai mokėti 8 eurus už nieką (kaip vakar man nutiko, nes tiesiog dėl žmogiškos klaidos pamiršau tai laiku padaryti) yra nesąmonė“, – sakė ji.
Pakloja ir 100 eurų
Tuo metu kelionės nuosavu automobiliu yra kur kas brangesnės, rodo vilniečių liudijimai.
Keturi 4,5–23 kilometrų atstumu nuo darbovietės gyvenantys pašnekovai pasakojo, kad degalams per mėnesį išleidžia nuo 80 iki 100 eurų.
Tačiau jie savo kelionės tikslą paprastai (jei nesukliudo spūstys) pasiekia per 20–30 minučių.
„Delfi“ kalbintas Vaidas dėstė, kad persėsti į kitą transportą šiuo metu negali. „Pirma, nes neapsimoka. Antra, nes nepatogu (ilgas autobusų laukimas, ilgas važiavimo laikas, arti nėra „CityBee“)“, – aiškino Pavilnyje gyvenantis vyras.
Kita pašnekovė vardu Eglė pastebėjo, kad važinėjant automobiliu reiktų įvertinti ne tik degalų, bet amortizacijos kaštus. „Eksploataciniams skysčiams, alyvai ir pan. išeina 100 eurų pusmečiui. Dar galima pridėti stabdžių dėvėjimąsi ir pan, apie 150 eurų pusmečiui“, – sakė ji.
Žinoma, dalis sostinės gyventojų tuo pačiu metu naudoja skirtingus susisiekimo būdus. Pavyzdžiui, Jogintė dėstė, kad važinėja ir viešuoju, ir automobiliu, ir taksi.
„Viešajam išleidžiu 29 eurus, mašinai užtenka, jei niekur toli nevažiuoju, irgi 30 eurų, o taksi apie 20 eurų“, – sakė ji.
Naujos ribos verčia keistis
Viena pašnekovių vardu Kristina pasakojo, kad prieš kelis metus gyveno Pašilaičiuose ir į darbą vykdavo automobiliu.
„Kadangi darbe stovėjimo vietos neturėjau, pirkdavau mėnesio leidimą geltonoje zonoje už 67 eurus. Dabar toje pačioje vietoje yra mėlyna zona, tad šokas būtų stiprus – kainuotų per 400 eurų per mėnesį“, – pasakojo ji.
Jūratė sakė, kad naujos automobilių parkavimo ribos privertė perskaičiuoti vakarienių miesto centre kainas.
„Kai įvertini, kad parkavimas brangiau už maistą kainuos, tada kartais jau geriau ne į centrą važiuoti arba išvis namie likti“, – sakė ji.
Savo ruožtu vilnietė Justina palaikė didesnes parkavimo kainas.
„Manau, kad vykdant automobilių išgyvendinimo iš miesto centro planą, parkavimo kainų pakėlimas yra gerai. Pažįstu porą žmonių, kurie pagaili pinigų ir važiuoja kitais būdais į centrą“, – pasakojo mergina.
Srautai mažėja
Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ atstovė M. Bielinytė sakė, kad jau pirmosiomis sausio dienomis mieste pradėtas kelio ženklų, informacijos ant parkomatų keitimas, o visi ženklinimo darbai baigti per sausį.
„Detalesni užimtumo tyrimai šiame etape nėra atliekami, nes pokyčiai ką tik įgyvendinti. Išsamesnį tyrimą pateikiant užimtumo pokyčius ir išvadas planuojama atlikti šį pavasarį – jis ir parodys, kur ir kaip keičiasi situacija.
Nors konkrečias išvadas daryti dar per anksti ir suprantame, jog vairuotojų įpročiai ir elgesio pokyčiai nevyksta itin staigiai, tačiau jau dabar kai kuriose vietose pastebime pasikeitusią situaciją – pavyzdžiui, K. Kalinausko g., Aguonų g., Kražių g., Mečetės g., Lukiškių skg., Upės g. pastebimi mažesni automobilių srautai, tvarkingesnis parkavimas“, – sakė ji.
Kaip žinia, nuo 2020 metų patvirtinti keli pagrindiniai zonų ribų pakeitimai. Mėlynoji zona nuo šiol apima buvusią raudonąją zoną ir dalį geltonosios zonos ties Lukiškėmis ir Gynėjų gatve, kuriose automobilių srautai per pastaruosius metus ryškiai išaugo.
Raudonąja zona tapo Užupis, Senamiesčio prieigos nuo Pylimo g., Konstitucijos g. prieigos, kur telkiasi verslo centrai, daugėja traukos objektų. Taip pat teritorija tarp Gedimino pr., J. Jasinskio ir A. Rotundo g.
Geltonoji zona apima Žvėryno dalis tarp Latvių ir Paribio g., teritoriją prie buvusio „Audėjo“ centro, Paupio kvartalą, dalį Naujamiesčio bei Šnipiškes iki Žalgirio g. Geltonąja zona šiltuoju sezonu nuo gegužės 1 iki rugsėjo 30 dienos taps erdvės prie Valakampių paplūdimio, Balsio, Balžio ir Tapelių ežerų.
Žaliąja zona tapo Antakalnio dalis aplink Sapiegų parką, kuriai pritarė ir šių apylinkių gyventojai. Visą parkavimo zonų žemėlapį galima rasti čia.
Kaip nurodoma „Susisiekimo paslaugų“ tinklapyje, 12 min. mėlynojoje zonoje kainuoja 0,5 euro (2,5 euro / val.), 12 min. raudonojoje – 0,3 euro (1,5 euro / val.). 10 min. geltonojoje zonoje kainuoja 0,1 euro (0,6 euro / val.), o 20 min. žaliojoje zonoje – 0,1 euro (0,3 euro / val.).
Mėlynojoje zonoje rinkliava galioja visomis savaitės dienomis nuo 8 val. iki 24 val. Raudonojoje – pirmadieniais–šeštadieniais nuo 8 val. iki 22 val. Geltonojoje – pirmadieniais–šeštadieniais nuo 8 val. iki 20 val. (su keliomis išimtimis). Žaliojoje – pirmadieniais–šeštadieniais nuo 8 val. iki 18 val. (su keliomis išimtimis).
