Koronavirusui pradėjus plisti už Kinijos ribų, valdžios, verslai ir švietimo įstaigos suka galvas, kaip suvaldyti plintančią grėsmę. Visuomenės sveikatos apsauga – svarbiausias prioritetas. Tik kaip tai padaryti nestigmatizuojant visų šalies, kur prasidėjo viruso proveržis, gyventojų, yra labai sudėtingas iššūkis.
Koronaviruso aukų skaičiui pasiekus daugiau nei 300, o užsikrėtusiųjų – 14 tūkst., taip pat grėsmingai auga ir nerimas. Dauguma pasaulinių bendrovių, dirbančių Kinijoje, nurodė savo darbuotojams likti namuose. Skrydžių bendrovės nutraukia skrydžius į Kiniją. Kai kurios šalys netgi pradėjo evakuoti savo piliečius iš pavojaus zonos aplink Uhano miestą.
Nors didžioji dauguma ligos atvejų – Uhane ir netoliese esančiuose miestuose (arba serga asmenys, turėję tiesioginį kontaktą su sergančiais) – azijietiškos išvaizdos žmonės visame pasaulyje pastaruoju metu sulaukia ne paties maloniausio dėmesio.
Pietų Korėjoje restoranų languose lankytojus pasitinka užrašai „Kinai neįleidžiami“. Vienas Pietų Korėjos kazino, dirbantis su turistais iš užsienio, teigia daugiau nebepriimantis turistų iš Kinijos. Daugiau nei pusė milijono žmonių pasirašė valdžiai įteiktoje peticijoje, kurioje raginama neįsileisti kaimyninės šalies, kur fiksuojamas koronaviruso protrūkis, gyventojų.
Japonijoje Ito mieste besilankanti kinė su „Bloomberg“ žurnalistais pasidalino neseniai išgyventu siaubu, kai viename restorane ant jos agresyviai ėmė šaukti personalas „Kinai, lauk“. Incidento įrašu iš neįvardytos viešojo maitinimo įstaigos (ir vėliau vykusio pokalbio telefonu įrašu) internete pasidalino Honkonge dirbančios televizijos „Phoenix TV“ žurnalistai.
Telefonu restorane atsiliepusi moteris parvirtino, kad restoranas nepriima klientų iš Kinijos ir Pietryčių Azijos, nes savininkas nuogąstauja dėl koronaviruso. „Kas prisiims atsakomybę, jeigu mūsų savininkas užsikrės virusu ir mirs?“ – telefonu sakė restorano darbuotoja.
Į šalį atidėjus nuogąstavimus dėl sveikatos, Japonijos ir Pietų Korėjos reakcija į virusą atspindi ilgametę trintį su Kinija ir nuoskaudas dėl šalies įtakos regione. Ir visai nesvarbu, kad turistų iš Kinijos antplūdis padėjo kaimyninių šalių ekonomikai. Pavyzdžiui, į Pietų Korėją nuo praeitų metų lapkričio iš viso buvo atvykę per 5,5 mln. kinų, šalyje palikę daugiau ar mažiau pinigų.
Nerimas dėl koronaviruso neapsiriboja Azija. Prancūzijos regiono dienraštis „Courrier Picard“ sukėlė pasipiktinimo bangą straipsniui apie koronavirusą pasirinkęs skambią antraštę, kurios vertimas į lietuvių kalbą skamba kaip „Geltonoji grėsmė“. Vėliau dienraščiui teko atsiprašyti savo skaitytojų, kurie tviteryje pasmerkė aliuziją į „geltonąjį pavojų“ – ksenofobinį dar XIX amžių siekiantį terminą, kuriuo apibūdinami žmonės iš Rytų Azijos.
Danijoje Kinijos ambasada paragino šalies dienraštį „Jyllands-Posten“ atsiprašyti už publikuotą karikatūrą, kurioje Kinijos vėliava vaizduojama ne su žvaigždėmis raudoname fone, o su viruso simboliais.
„Vienu metu jaučiame ir pyktį, ir liūdesį, nes tai skaudus įžeidimas tiek mūsų žmonėms, tiek mūsų valstybinei vėliavai“, – per interviu televizijai sakė Kinijos prekybos rūmų Danijoje generalinis sekretorius Johnas Liu.
Laikraštis atsiprašyti nepanoro, argumentuodamas gilias tradicijas Danijoje turinčia ir gerbiama žodžio laisve.
Australijoje Brisbano miesto viešbutyje karantine atsidūrė Kinijos moterų futbolo komanda ir jos personalas. Komanda atvyko į olimpinių žaidynių atrankos turnyrą, sakė Kvinslando sveikatos reikalų ministerijos atstovai.
Kinų kilmės, tačiau Kinijoje negyvenantys asmenys, taip pat skundžiasi sulaukiantys priešiškų nuomonių. Šri Lankoje grupė turistų iš Singapūro – Pietryčių Azijos šalies, kur dauguma gyventojų yra kinų kilmės – dėl savo išvaizdos negalėjo lipti į vietos turistų objektą Ellos uolą, skundėsi vienas iš turistų 66 metų Tuckeris Changas. Nė vienas turistų grupės narys pastaruoju metu nesilankė Kinijoje.
Prancūzijoje užsienio reikalų ministerija rekomenduoja mokykloms ir universitetams atidėti studentų ir moksleivių mainų su Kinija programas. Mažiausiai viena aukštoji mokykla Paryžiuje šią savaitę atšaukė kvietimus studentams iš Kinijos.
Kanadoje vienos šiaurės Toronto bendruomenės tėveliai inicijavo peticiją, raginančią mokyklas priversti moksleivius, neseniai grįžusius iš Kinijos, mažiausiai 17 dienų pasilikti namuose ir taip apsaugoti aplinkinius nuo užkrato. Peticija regione, kur gyvena daug etinių kinų ir atvykėlių Azijos, sulaukė beveik 10 tūkst. parašų.
Reaguodamos į susiklosčiusią situaciją, Jorko mokyklos tarybos pirmininkė Juanita Nathan ir švietimo reikalų vadovė Louise Sirisko raštiškai kreipėsi į vaikų tėvus, bandydamos paaiškinti, kad tokie reikalavimai „kursto rasizmą ir be reikalo akcentuoja priešišką nusistatymą”, todėl neturėtų būti toleruojami net ir saugumo tikslais.
„Paprasčiausiai nenorime, kad situacija taptų nekontroliuojama, nenorime, kad atsirastų pagrindo kad ir netyčiniam rasizmui. Puikiai suprantu, kaip nerimauja tėvai, tačiau svarbu neprarasti sveiko proto“, – „Metro Morning“ sakė J. Nathan.
Azijiečiai socialinėje žiniasklaidoje reiškia tiek nuoskaudą, tiek pyktį. Per pastarąsias kelias dienas grotažymė #jenesuispasunvirus (išvertus iš prancūzų kalbos frazė reiškia „aš nesu virusas“) internete plinta stulbinančiu greičiu ir mastais.
