Pasiekta svarbi riba
„Iš Jungtinės Karalystės grįžtančių gyventojų skaičius pastaruosius porą metų auga itin sparčiai. Išankstiniais duomenimis, pernai, palyginti su užpernai, į Lietuvą iš Didžiosios Britanijos atvykusių gyventojų skaičius pašoko daugiau nei ketvirtadaliu – iki 9,7 tūkst. žmonių, o iš Lietuvos emigravusiųjų į šią šalį skaičius krito beveik 2 tūkst. iki 10,1 tūkstančio.
Tendencijai besitęsiant, 2020-ieji gali būti pirmieji metai nepriklausomos Lietuvos istorijoje, kai iš Jungtinės Karalystės grįžusiųjų skaičius pranoks išvykusiųjų“, – teigia Lietuvos statistikos departamento generalinė direktorė Jūratė Petrauskienė.
Naujausi statistikos departamento duomenys rodo, kad iš viso 2019 m. į Lietuvą grįžo 20,5 tūkst. šalies piliečių, tai ketvirtadaliu daugiau nei 2018 metais. Jie sudarė daugiau nei pusę visų imigrantų.
Atsiliepė į kvietimą
Sustiprėjęs grįžtančiųjų srautas pradedamas justi vis ryškiau. Viena didžiausių šalyje – SBA įmonių grupė – dar praėjusių metų pradžioje įsisiūbavus aistroms dėl „Brexit“ pradėjo aktyviai kviesti emigravusius tautiečius grįžti į tėvynę, rašoma pranešime spaudai.
„Galime pasidžiaugti, kad 2019-aisiais įvairiose mūsų įmonėse įdarbinome apie 110 grįžusių Lietuvos piliečių. Didžioji dalis – iš Jungtinės Karalystės. Pozityviai nuteikia tai, kad žmonės grįžta ne tik į didžiuosius, bet ir į mažesnius šalies miestus. Be Kauno, Vilniaus ar Klaipėdos, turime parvykusių į mūsų įmones Visagine, Utenoje, Raseiniuose, Šilutės mieste ir rajone“, – sako SBA viceprezidentė Jolanta Grašienė.
Pasak jos, vien šiuo metu SBA grupės įmonėse yra keliasdešimt laisvų darbo vietų, tad ir toliau siunčia kvietimus grįžtantiesiems.
Traukia ilgesys ir pagerėjusi ekonomika
Pernai meistru SBA grupei priklausančioje baldų gamybos įmonėje „Visagino linija“ įsidarbino Tomas Zinkevičius. Iš Jungtinės Karalystės miesto Birmingemo grįžęs lietuvis su šeima pirmiausiai įsikūrė Daugpilyje. Tinkamo darbo Latvijoje neradęs, pasirinko Visaginą. Vos per pusmetį perspektyvus specialistas pakilo karjeros laiptais ir tapo pamainos vadovu.
„Emigracijoje Didžiojoje Britanijoje gyvenau 15 metų ir sprendimas grįžti nebuvo greitas ir lengvas. Pagrindinės jį nulėmusios priežastys buvo artimųjų ir namų ilgesys, noras vaikus auginti gimtinėje, netinkama britų švietimo ir sveikatos sistema.
Savo sprendimu grįžti ir įsidarbinti Visagine džiaugiuosi iki šiol, nes atrodo, kad pakeičiau tik miestą, o ne šalį. (...) (įmonėje – red.) galimybės kelti kvalifikaciją ir kilti karjeros laiptais čia tokios pačios kaip Anglijoje“, – teigia „Visagino linijos“ pamainos vadovas T. Zinkevičius
Apie grįžimą svarsto didesnė dalis
Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė prognozuoja, kad grįžtančių tautiečių, tokių kaip T. Zinkevičius, šiemet bus dar daugiau.
„Brexit“ įtaka sprendimui grįžti gali būti netiesioginė. Pavyzdžiui, nežinia, ar po atsiskyrimo nuo ES Didžiosios Britanijos neištiks krizė, pabrangus nekilnojamam turtui sumažėjo galimybių jį įsigyti, pabrangus nuomai pajamų ir išlaidų santykis nebėra toks geras, koks buvo prieš dešimtmetį. Įtakos turi ir geros žinios iš Lietuvos apie ekonomiką, pragyvenimo lygį, atlyginimus. Apklausos rodo, kad grįžti į Lietuvą svarsto daugiau nei pusė tautiečių, tačiau nebūtinai trumpuoju laikotarpiu“, – sako D. Asanavičiūtė.
Vienas iš daugelio tokių – Londone jau 8 metus gyvenantis ir dirbantis bei čia aktorystės mokslus baigęs Artūras Ustinovas.
„Mano aplinkoje jau daug žmonių pastaraisiais metais yra grįžę į Lietuvą, o dar daugiau tokį tolesnio gyvenimo scenarijų rimtai svarsto. Ne išimtis ir aš. Grįžta įvairūs žmonės. Pradedant fabrikų, kavinių darbuotojais ir baigiant dirbančiais bankuose, inžinieriais ar menininkais. Pagrindinės priežastys, kurias grįžtantys draugai ir pažįstami įvardija – ilgesys, gerėjantis gyvenimas Lietuvoje ir išvarginusi „Brexit“ muilo opera. Kartu su ja ir nežinomybė, kas bus toliau“, – pasakoja A. Ustinovas.
Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkės teigimu, parvykstančiųjų padaugėtų, jeigu prie aktyvaus verslo kvietimo grįžti siūlant konkrečias darbo vietas, atsirastų ir valstybės parama verslo misijoms į Didžiąją Britaniją, Airiją, Norvegiją ir kitas šalis, kur būtų tiesiogiai bendraujama su emigrantais.
D. Asanavičiūtės teigimu, turintys konkretų darbo pasiūlymą sprendimą parvykti į gimtinę išvykusieji priima greičiau.
Jungtinės Karalystės nacionalinė statistikos tarnyba skelbia, kad šalyje gyvena 211 tūkst. lietuvių. Po „Brexit“ iki šių metų gruodžio 31 d. jie turės gauti nuolatinio gyventojo statusą (išgyvenusieji šalyje 5 m.) arba preliminaraus nuolatinio gyventojo statusą.
