Buvo planuota penktadienį 23 val. Grinvičo (šeštadienį 1 val. Lietuvos) laiku, kai JK oficialiai paliks ES, šią vėliavą nuleisti. Tačiau škotų įstatymų leidėjai po audringų debatų pasisakė prieš vėliavos nuleidimą.
Už tai, kad vėliava būtų nuleista, savo balsus atidavė 54 deputatai, prieš balsavo 63.
Škotijos parlamento pirmininkas Kenas Macintoshas įspėjo ministrus, kad vėliavos „neturėtų tapti politiniu klausimu“, ir pridūrė, kad jos „atspindi mūsų įstatyminius santykius“.
2016 metais vykusiame referendume dėl „Brexit“ 62 proc. škotų pasisakė už pasilikimą Bendrijoje, o 38 proc. balsavo už išstojimą. Tačiau visa Jungtinė Karalystė tame plebiscite nubalsavo už pasitraukimą ir penktadienį paliks Bendriją.
Škotijos vyriausioji ministrė Nicola Sturgeon, vadovaujanti proeuropinei Škotijos nacionalinei partija (SNP), ragino po „Brexito nenuleisti Bendrijos vėliavos ir dėl to sulaukė opozicinių partijų kritikos angos.
Konservatoriai, leiboristai ir liberalai demokratai tvirtino, kad „nepolitinis“ parlamento juridinio organo sprendimas nuleisti ES vėliavą turi būti įgyvendintas.
Įstatymų leidėjų priimtame nutarime rašoma, kad vėliava turi būti palikta plevėsuoti „kaip paramos ir solidarumo su ES piliečiais, kuriems Škotija tapo namais, simbolis“.
Atskiru balsavimu deputatai, kaip ir prognozuoja, pritarė N. Sturgeon raginimui organizuoti antrą referendumą dėl Škotijos nepriklausomybės. Už tai pasisakė 64 įstatymų leidėjai, prieš balsavo 54.
Per ankstesnį referendumą 2014-aisiais škotai nubalsavo už pasilikimą JK sudėtyje.
N. Sturgeon ir SNP tvirtina, kad „Brexitas“ keičia Škotijos santykių su likusia Jungtine Karalyste „esmines aplinkybes“, turint galvoje, kad dauguma škotų pasisakė už tolesnę narystę Bendrijoje.
N. Sturgeon parengtame dokumente JK vyriausybė Londone raginama „pasiekti susitarimą su Škotijos vyriausybe dėl tokio referendumo organizavimo Škotijos parlamento nustatytu laiku ir būdu“.
JK vyriausybės vadovas Borisas Johnsonas griežtai atmeta galimybę Škotijai organizuoti antrą nepriklausomybės referendumą.