R. Rivlino kalba parlamente vainikavo jo trijų dienų vizitą Vokietijoje. Savo kelionę prezidentas pradėjo pirmadienį atskridęs į Berlyną po ceremonijų buvusios stovyklos vietoje, kur jis apsilankė kartu su kolega vokiečiu Franku-Walteriu Steinmeieriu.

Izraeliečių prezidentas, priminęs apie protestus, kilusius, kai Vakarų Vokietija 1959 metais pasiuntė savo pirmąjį ambasadorių į Izraelį, gyrė šiandieninę Vokietiją kaip „demokratijos, liberalizmo, atsakomybės ir nuosaikių jėgų švyturį“. Pasak jo, dėl to Vokietijai tenka „didžiulė“ atsakomybė tuo metu, kai Europoje ir kitur vyrauja „kitos tendencijos“.

„Šiandien Europai neduoda ramybės praeities šmėklos – rasinis grynumas, nacionalizmas, ksenofobija, antisemitizmas, – pareiškė per vertėją kalbėjęs R. Rivlinas. – Bjaurus ir radikalus antisemitizmas sklinda po visą Europą – tiek iš kraštutinių dešiniųjų, tiek radikaliųjų kairuolių.“

„Man svarbu nepamiršti, kad tikrai gyvename ne 6-e dešimtmetyje – nesame prie naujojo Holokausto slenksčio; toli gražu nesame prie to priartėję“, – pridūrė jis, vis tik ragindamas nežiūrėti pro pirštus į antisemitizmo ir ksenofobijos protrūkį.

Augantį susirūpinimą dėl antisemitizmo Vokietijoje spalį dar pakurstė incidentas, kai vienas vyras pamėgino įsiveržti į sinagogą Halėje švenčiausią žydų dieną, nušovė du praeivius ir buvo suimtas. Prieš tą išpuolį įtariamasis paskelbė internete antisemitišką tiradą.

Sekmadienį Vokietijos užsienio reikalų ministras paragino dėti daugiau pastangų siekiant užkirsti kelią galimybei, kad daugelis žydų gali nuspręsti palikti šalį.

R. Rivlinas pažymėjo, kad su antisemitizmu turi būti kovojama „atkakliai, iš kartos į kartą“.

„Neturime pasiduoti, – kalbėjo prezidentas. – Neturime būti pakantūs. Vokietija negali čia pralaimėti.“

Vokietija „prisiėmė atsakomybę už tarptautinių liberalių vertybių gynimą, – pridūrė jis. – Jei šios pastangos bus nesėkmingos Vokietijoje,.. jos bus pasmerktos patirti nesėkmę visur.“

Savo kalboje R. Rivlinas taip pat atkreipė dėmesį į nesutarimus dėl Irano. Vokietija yra viena iš šalių, bandančių išsaugoti daugiašalį susitarimą dėl Teherano branduolinės programos, iš kurio 2018 metais pasitraukė JAV.

„Toks režimas kelia pavojų taikai pasaulyje, – pareiškė jis. – Yra tik viena galimybė: turime izoliuoti šį režimą.“

Valstybės vadovas taip pat užsiminė apie išvakarėse pristatytą JAV planą dėl izraeliečių ir palestiniečių konflikto nutraukimo, atmestą palestiniečių. R. Rivlinas paragino abi šalis nuodugniai išnagrinėti šį dokumentą, ir pareiškė besitikįs, kad jis bus įgyvendintas.

„Negalime pasiduoti“, – pažymėjo jis.