Sausio 28-osios vakarą, apie 21 val., Šiaulių tardymo izoliatoriuje, režiminiame korpuse, vedamas koridoriumi, nuteistasis iki gyvos galvos Dovydas Kriaučiūnas (gim. 1985 m.), grasindamas savadarbiu duriamuoju įrankiu, paėmė įkaite Saugumo valdymo skyriaus jaunesniąją specialistę.

Kiti pamainoje dirbę pareigūnai, siekdami apsaugoti pareigūnę nuo sužalojimų, lydėdami kalinį su įkaite, leido jam išeiti iš režiminės teritorijos. Už įstaigos vartų nuteistasis paleido pareigūnę ir bandė pasišalinti, tada buvo sulaikytas pataisos įstaigos bei į pagalbą atvykusių policininkų.

Sulaikymo metu buvo panaudotas elektros impulsinis prietaisas „Taser“.

Pareigūnė dėl paviršinių kaklo sužalojimų buvo pristatyta į gydymo įstaigą. Darbuotojos darbo stažas pataisos įstaigoje – beveik metai.

Kalėjimų departamento kriminalinės žvalgybos valdyboje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kalinio pabėgimo. Šiaulių tardymo izoliatoriuje pradėtas tarnybinis patikrinimas.

Laisvės atėmimo bausmę už nužudymą D. Kriaučiūnas atlieka nuo 2003 m. Tai jauniausias nusikaltėlis Lietuvoje, nuteistas kalėti iki gyvos galvos. Jis nuteistas už aštuoniolikmečių Indrės S. bei jos draugės Aušros S. itin žiaurius nužudymus. Nužudymo metu jam tik maždaug prieš mėnesį buvo sukakę 18 metų. Jei nusikaltimą jis būtų padaręs iki pilnametystės, maksimali bausmė jam būtų buvusi tik 10 metų.

D. Kriaučiūnas buvo sulaikytas 2003-iųjų birželio pabaigoje, kai viename Šiaulių daugiabučių Lyros gatvėje buvo rasti dviejų nužudytų merginų kūnai.

Aušra S. ir Indrė S. buvo nužudytos itin žiauriai. D. Kriaučiūnas per pirminę apklausą pareigūnams pasakojo, kad tą birželio 25-osios rytą jis užsuko pas Aušrą S. Pas ją tada svečiavosi draugė Indrė S., su merginomis virtuvėje vaikinas susipyko, neva šios pasišaipė iš jo draugės. Kai D. Kriaučiūnas joms pagrasino, merginos pareiškė, kad jų pažįstami vaikinai su juo susidoros.

Įsiutęs jaunuolis Aušrai S. trenkė kumščiu į veidą ir pagriebęs po ranka buvusį metalinį strypą jai smogė per viršugalvį. Mergina griuvo, o Indrė S. puolė bėgti iš virtuvės. Ją pasivijęs D. Kriaučiūnas iš visų jėgų talžė strypu (ekspertai suskaičiavo 12 smūgių). Paskui D. Kriaučiūnas virtuviniu peiliu Indrei S. perrėžė abiejų rankų venas, kad mirtinai nukraujuotų.

Sugrįžęs į virtuvę pribaigė Aušrą S. Vienai merginai buvo nupjautas pirštas. Išeidamas iš namų jis pagrobė tris telefonus (vieną padovanojo draugei, vieną pasiliko sau, trečią pardavė). Sutemus jis dar du kartus grįžo į butą ir pavogė įvairių vertingų daiktų (televizorių, muzikinį centrą ir kt.).

Tačiau po kiek laiko D. Kriaučiūnas ėmė neigti žudęs merginas ir tvirtino, kad atėjęs vogti rado jas negyvas. Manoma, kad D. Kriaučiūnui pakeisti parodymus pasiūlė jo motina (teisininkė, buvusi muitinės pareigūnė). Kai vaikinas buvo uždarytas į areštinę, jam buvo perduotas mobilusis telefonas – juo motina daug kartų sūnų konsultavo, kaip kalbėti teisme. Bet pokalbių slapta klausėsi ir juos įrašinėjo policijos pareigūnai.

„Kaltininkas po merginų nužudymo elgėsi abejingai ir net ciniškai, nes tuoj po nužudymo per kelis kartus pagrobė nužudytųjų daiktus, kuriuos atidavė savo draugei“, – yra konstatavęs teismas.

Kalėdamas D. Kriaučiūnas tvirtino, kad nieko nežudė, skundėsi ir Europos Žmogaus Teisių Teismui, ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetui, bet nieko nepešė.

Jis buvo laikomas Lukiškių kalėjime. Panaikinus kalėjimą, buvo perkeltas į Šiaulių tardymo izoliatorių. Čia jis buvo laikomas vienutėje. Charakterizuojamas kaip uždaras, nelinkęs bendrauti.

Kalėjimų departamentas kol kas neatskleidžia antradienio vakaro aplinkybių – kur ir kodėl jis buvo vedamas, kai užpuolė pareigūnę, kokį ir iš ko buvo pasigaminęs ginklą, ir t. t.

Įdomu, kad trečiadienio popietę DELFI gavo neva D. Kriaučiūno laišką, atsiųstą iš jo vardo pašto. Labai ilgame laiške, pavadintame „Kalinamas laisvas iki mirties“ teigiama, kad jis nežudė. Esą jis užėjęs pas pažįstamą merginą, pamatė, kad jos nužudytos, tada nutaręs apvogti butą. „Turėjau nuolatinę draugę, kartu buvome beveik dvejus metus, mėgome paišlaidauti, kartais tam pritrūkdavo pinigų“, – laiške paaiškinama, kodėl vogė. Įkalinimą iki gyvos galvos laiško autorius vadina „patyčia“. Laiške net išryškintu šriftu parašytas sakinys „Ši nesibaigianti patyčia man atsibodo“.

DELFI pasiteiravo Kalėjimų departamento: „Ar šis laiškas nereiškia, jog kažkas laisvėje iš anksto žinojo apie būsimą D. Kriaučiūno bandymą pabėgti ir laiškas buvo parengtas iš anksto? Ar įmanoma, kad D. Kriaučiūnas pats būtų išsiuntęs šį laišką iš tardymo izoliatoriaus?“

Kalėjimų departamento atstovė Simona Banėnienė atsakė: „Nuteistasis yra izoliuotas, stebimas ir jokių galimybių išsiųsti šį laišką neturėjo. Informacija apie žiniasklaidai atsiųstą laišką bus vertinama pareigūnų, atliekančių ikiteisminį tyrimą.“

Trečiadienio rytą į tardymo izoliatorių atvyko kelios dešimtys Kalėjimų departamento prevencinės grupės pareigūnų. Kartu su Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus pareigūnais jie atliko neplanines kratas izoliatoriaus režiminio korpuso gyvenamosiose kamerose, pranešė Kalėjimų departamentas.

Kratų metu surasti ir paimti 3 savadarbiai duriamieji įrankiai, du metaliniai smeigtukai medine rankena, išgaląstas metalinis šaukštas, nedidelis kiekis nenustatytos paskirties vaistų, savadarbis vandens šildytuvas. Kamerose taip pat rasta buityje naudojamų, tačiau kalintiems asmenims draudžiamų turėti daiktų: mp3 grotuvas, ausinės, televizoriaus antena ir pan.