Į Jungtinės Karalystės (JK) sostinę Londoną atvykau daugiau nei prieš 7 metus. Iki tol gyvenau Lietuvoje, Kaune.
Vasaromis uždarbiaudavau Šventojoje, ten susiradau draugą. Po sezoninių darbų grįždavau į Kauną ir tęsdavau studijas, taip pat dirbdavau.
Draugas irgi būdavo Kaune, kartu su manim. Tačiau jis pasirodė besąs alfonsas ir po kurio laiko supratau, kad mums ne pakeliui. Išsiskyrėme.
Nusprendžiau vykti į užsienį. Čia vėl buvo sunkumų, be to, turėjau viršsvorio ir dauguma mane užgauliodavo. Patyčių netrūko, bet apsipratau. Susiradau draugą. Tada atrodė, kad gyvenimas kaip ir pagerėjo. Bet...
Minus 30 kilogramų
Gyvenime atsirado vakarėliai. Narkotikai, taip pat ir smurtas. Tačiau man pavyko išsiskirti su smurtautoju. Ir vieną dieną įvyko nepaprastas dalykas.
Buvau Londone ir festivalyje, kuriame buvo 15 tūkst. žmonių. Ten aš netikėtai radau savo gyvenimo meilę. Štai ir prasidėjo geroji mano Pelenės istorija. Jis man padėjo ir aš pradėjau save realizuoti, atsivėrė mano akys. Lankiau ir baigiau blakstienų priauginimo kursus. Baigėsi pašėlęs gyvenimas.
Nors ir pradėjau labiau save realizuoti, bet su blakstienomis – dėl konkurencijos – nelabai pavyko ką uždirbti, todėl atradau kitus pomėgius. Prieš beveik dvejus metus persikrausčiau į kitą didmiestį, Mančesterį ir viskas dar sykį apsisuko kitu kampu.
Kita naujiena - sportas. Susidraugavau su sportu ir atsikračiau 30 kg svorio. Baigiau dar vienus kursus klijuoti blakstienoms, o šioje vietoje ir klienčių netrūko. Pradėjau intensyviai sportuoti, ką tik dalyvavau fitneso varžybose. Gaila, nelaimėjau, tačiau užėmiau penktą vietą „UK fitness begginer“. Viskas pasikeitė ir aš išpildžiau tai, apie ką svajojau.
Dauguma žmonių iš manęs juokėsi, bet aš tai padariau. Atkrito labai daug draugų netikrų. O aš pradėjau į gyvenimą žiūrėti kitomis akimis ir supratau, kokie žmonės visgi yra dviveidžiai ir pavyduoliai.
Vietoje traškučių – žiedas
Po varžybų išvažiavome pailsėti į Dominiką, Punto cana salą. Ir tada išsipildė dar viena mano svajonė.
Su draugu ėjome paplūdimiu. Ant jūros kranto vyko vestuvės. Pasakiau draugui: „Žiūrėk, vestuvės.“
Mes nuėjome toliau, aplink nebuvo nė gyvos dvasios, tik laukiniai šunys. Mes įsikūrėme pasėdėti, paprašiau draugo, kad pafotografuotų mane su kokosais. Tada išgėrėme šampano.
Jis paklausė: „Kažko trūksta prie šampano?“
Aš atsakiau: „Čipsų?“
Jis pasakė, kad ne, ir išsitraukęs žiedą man pasipiršo.
Man susimaišė dangus su žeme. Tai buvo vienintelis kartas, kai patyriau tokį jausmą... Dar vienos svajonės išsipildymas. Noriu sukurti ateityje savo verslą ir
siekti naujų idėjų išpildymo, tai pat sukurti šeimą. Ačiū, kad skaitėt.