– Turbūt esminis dalykas, kurį reikėtų pasakyti apie šį virusą – kad jis plinta žaibiškai. Teisingai?
– Iš tiesų jis plinta pakankamai greitai. Virusai patampa didele problema, kai išplinta nuo gyvūno žmogui, ir galiausiai žmogus žmogui pradeda virusą perduoti. Supraskime, kad jei vienas sergantis žmogus gali užkrėsti du ar tris kitus žmones, tai yra kaip sprogstamasis efektas. Kiekvienas žmogus, kuris inkubaciniu laikotarpiu neturi jokių ligos simptomų, jau gali virusą platinti, ir tai tampa galimu epidemijos ar pandemijos šaltiniu. Kaip yra su gripo virusu, taip yra ir su šiuo virusu.
– Suprantu, kad šis virusas yra tam tikra atmaina, kurios simptomus sunku nustatyti – simptomai panašūs į peršalimo ar gripo simptomus, ir gydymo dar nėra – nėra nei vaistų, nei vakcinos, kuri apsaugotų nuo šio viruso.
– Taip, nes šis virusas nebuvo žmogaus virusas, dėl to jam niekas nekūrė vakcinų, ir gydymo specifinio nėra. Iš tiesų žmonės nėra apsaugoti, ir manau, kad ateityje tų virusų bus – tai ne paskutinis virusas, kuris, būdamas artimame kontakte su žmonėmis, anksčiau ar vėliau mutuoja ir tampa patogeniški arba gali sukelti ligas žmogui. Kai tik virusas tampa pavojingas žmogui, pradedami kurti vaistai, vakcinos.
Virusų gamtoje yra begalė, visiems jiems vakcinų nesukursi, nes tai yra brangus procesas. Kol nėra sukurta kažkokio specifinio gydymo ar vakcinos, vienintelis būdas saugotis yra izoliuoti patį židinį maksimaliai. Tai, ką daro Kinijoje – izoliuoja regioną, riboja žmonių judėjimą, kad mažiau iš to regiono išvažiuotų. Galų gale, imamasi priemonių šalims, į kurias potencialiai gali atvykti – stebima ir atvykstančių žmonių temperatūra, ir primenamos nespecifinės higienos priemonės, t.y., kad žmonės turi plauti rankas, nekosėti į delną ir paskui neduoti vienas kitam rankos.
Grįžus iš patogeninės zonos, kur yra sergančiųjų, jei inkubaciniu laikotarpiu, kuris, manoma, yra apie dvi savaitės, pasireiškia net ir nespecifiniai požymiai – aukšta kūno temperatūra, 38 laipsniai Celsijaus ar daugiau, reikia kreiptis į skubios pagalbos centrą. Jeigu žmogus yra parvykęs iš to regiono, ir jei jam dviejų savaičių laikotarpyje pakilo temperatūra, jis iškart bus gabenamas į infekcinę ligoninę, ir bus nustatinėjama, ar tas virusas yra, ar ne.
– Bet čia kalbame tik apie tuos, kurie buvo nuvykę į tą Kinijos regioną, ar ne? Turbūt žmonėms nereikia pulti tikrintis, pakilus kūno temperatūrai iki 38 laipsnių?
– Tikrai ne, ir tikrai nereikia apkrauti infekcinės ligoninės, nes ten tikrai yra ką veikti. Kaip ir sakiau, žmonės, kurie yra grįžę iš regiono, iš vietos, kur tas virusas yra paplitęs, jei jiems per dvi savaites pasireiškia simptomai, tada reikėtų kreiptis. Kol kas kitose šalyse tai yra pavieniai atvejai. Prancūzija šiuo metu yra artimiausia šalis, kurioje yra nustatytas viruso atvejis. Jei jiems pavyks tinkamai izoliuoti, ten liga neplis, matyt, nebus didelio rūpesčio. Aišku, dabar tik teoriškai svarstome, kaip gali būti. Bet jei liga pradės plisti ir ten, natūralu, kad tada tos rekomendacijos bus koreguojamos. Jei plėsis regionas, plėsis ir geografija, iš kur atvykstantiems žmonėms reikės papildomai sunerimti.
– Jei kalbame apie paplitimą apskritai, yra ne viena Azijos šalis, ir Tailandas, ir Vietnamas, kur užfiksuoti viruso atvejai. To turbūt taip pat nereikėtų praleisti pro akis, nes žmonės keliauja daug, ypač – žiemos laikotarpiu. Tad kaip bus elgiamasi šiuo atveju?
– Kaip ir sakiau, bus stebima, ar tose šalyse pradeda plisti virusas. Jei virusas neplis, ir tai bus įvežtiniai atvejai, nebus ir dėl ko jaudintis žmonėms, kurie ten skrenda. Jei šalis taps infekcijos židiniu, ir ten ta liga pradės plisti, bus didelis šansas užsikrėsti, be abejo, ir į tas šalis bus kreipiamas dėmesys. Kol kas tai yra iš esmės Kinija. Net ne visa Kinija, o tam tikras regionas, kuriame ta liga plinta.
– Užsienio reikalų ministerija rekomenduoja neskristi į Kiniją. O ką reikėtų daryti žmonėms, kurie yra iš anksto įsigiję keliones į kitas Azijos šalis – ar jiems reikėtų atidėti tas keliones? Kaip jiems elgtis?
– Ne, kol kas į kitas šalis žmonėms kelionių atidėlioti nereikėtų. Bendradarbiaujame su užsienio reikalų ministeriją, kuri nuolat skelbia informaciją savo svetainėje, į kurias šalis nerekomenduojama vykti. Ten yra paskelbtos rekomendacijos dėl kelionių į Kiniją – jei galima tas keliones atšaukti, ir nėra būtinybės ten vykti, ypač į tą regioną, tikrai ten nereikėtų vykti.
Juolab, net jei žmonės ten sugebėtų nuvykti, jiems bus problema iš ten išvykti, nes ten yra ribojamas gyventojų išvykimas. Tikrai nereikėtų rizikuoti ir ten važiuoti. Jei liga plis, Kinija imsis daugiau apsaugos priemonių. O visur kitur, kol liga nėra išplitusi, nėra jokio pagrindo teigti, kad žmonės negali važiuoti, ir kad jiems apskritai reikėtų susilaikyti nuo keliavimo.
– Tai yra virusas, plintantis oro lašeliniu būdu, nuo žmogaus žmogui. Tad net ir lėktuve galima užsikrėsti?
– Iš tiesų galima. Lietuva visiškai neseniai treniravosi, kaip tokiu atveju elgtis. Jei kiltų įtarimų, oro uostas gautų duomenų, kad yra žmogus, galimai užsikrėtęs ta liga, ir tai išaiškėtų lėktuve, turėjome dideles pratybas su visomis institucijomis, ką daryti. Tad Lietuva yra pasiruošusi, visos įstaigos turėjo galimybę pasitreniruoti, kaip izoliuoti, kur vežti, kaip priimti, kaip derinti visus veiksmus. Tad mes tą žinome.
Jei neklystu, jei turime teisingus duomenis, esame pirma valstybė Europos Sąjungoje, kuri pradėjo teikti apie tai reguliarią informaciją žmonėms oro uostuose, žmonės konsultuojasi. Specialistai pastebėjo, kad paradoksalu, bet lietuviai nelabai mėgsta klausytis ir konsultuotis, o užsienio keliautojai labai aktyviai eina ir klausia, domisi, kaip jiems elgtis ir ką daryti. Norisi paraginti ir mūsų piliečius, kurie grįžta iš to regiono, kad jie vis tik oro uostuose su tais visuomenės sveikatos centro specialistais pabendrautų, gautų informaciją, ir žinotų, kur jie galėtų kreiptis, jei iškiltų grėsmė.
– Gal apskritai kiekvienam grįžtančiam iš to reikėtų pasitikrinti, kad ir profilaktiškai?
– Kol neišaiškėja jokie ligos simptomai, nėra ką tikrinti. Net jei žmogus ir buvo tame užkrato regione, jis nebūtinai susirgs ta liga. Nėra šimtaprocentinis sergamumas visų, kurie turi kontaktą. Tačiau jei per dvi savaites nuo buvimo tame regione išaiškėja, kad pakyla temperatūra, ir reiškiasi nespecifiniai ligos simptomai – karščiavimas, galvos skausmas, kaulų laužymas, raumenų skausmai – jam reikėtų skambinti į bendrąjį pagalbos centrą, pačiam nelėkti pas šeimos gydytoją, nes tokiu būdu jis tą virusą gali išplatinti ir kitiems žmonėms. Juk kai nueiname sirgdami gripu, apkrečiame visus, kurie yra šalia, tad ir šiuo atveju nereikėtų taip elgtis.
– Sakote, kad specialistai yra pasiruošę, net ir oro uoste, padėti žmonėms. Ar turi visuomenės sveikatos specialistai, oro uosto darbuotojai visas reikiamas priemones tai pagalbai ir kokios jos yra? Kaip yra pasiruošta?
– Yra paprastos priemonės – vienkartinės kaukės. Šiandien buvo susirinkęs ekstremalių sveikatai situacijų centras, kuris veikia ministerijoje. Buvo bendras koordinacinis susirinkimas, skirtas išsiaiškinti, ar kur nors apsaugos priemonių galėtų trūkti, jei vis tik pacientų atvyktų daugiau. Kol kas duomenų, kad kažkam šių priemonių trūksta, neturime, jei trūks, spręsime operatyviai, nes turime rezervo sandėlius. Kol kas tai yra teoriniai pasvarstymai, jei kažkam kažko trūktų.
Pats gydymas yra simptominis, gydymo įstaigos viską, ko joms reikia, tikrai turi. Visiškai neseniai atidarytoje infekcinėje ligoninėje Vilniuje yra visos galimybės tinkamai izoliuoti, tinkamai pasirūpinti tais pacientais.
– Bet tik Vilniuje? O regionuose?
– Kadangi kol kas pagrindinis kelias yra oro uostas, pagal visą tvarką, jei toks pacientas lėktuve atsirastų, kiltų įtarimas, visi lėktuvai, kurie skristų į bet kurį Lietuvos oro uostą, būtų nukreipti į Vilnių, ir tik iš Vilniaus oro uosto toks pacientas būtų gabenamas į infekcinę ligoninę, tad kitur net nelabai yra prasmės tai daryti.
– O kelionės laivais, traukiniais, automobiliais?
– Čia yra kita istorijos dalis. Į Kiniją automobiliu taip paprastai nenuvažiuosi, laivu plaukti taip pat labai ilgas kelias, ir kol kas tokie vartai yra labiau teoriniai nei tikrai galimi. Teoriškai, jei virusas išplis ir kitose ES valstybėse, ir žmonės iš ten gali atvykti automobiliu, mūsų specialistai bendradarbiauja ir su valstybine sienos apsaugos tarnyba – tada gali iškilti poreikis tikrinti tam tikrus automobilius, imtis papildomų priemonių. Bet tik tuo atveju, jei virusas plistų Europoje. Kol kas pagrindinis kelias vis tik yra atvykimas lėktuvu.
– Kokią turite informaciją apie galimą viruso plitimą? Kiek yra tiesos pasakyme, kad oficialiai Kinijos valdžios pateikiami skaičiai yra smarkiai mažesni už realius viruso paplitimo mastelius?
– Nedrįsčiau komentuoti, nesu infektologas, virusologas, man labai sunku pasakyti, kiek šie skaičiai yra tikri, kiek ne. Sprendžiant iš to, kad Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) yra pakankamai aktyviai įsitraukusi, ir ten dirba jų ekspertai, manau, kad jei iš tikrųjų tai būtų labai masinis reiškinys, ilgai tokių dalykų nenuslėpsi, net ir labai norėdamas. Galbūt kažkiek netikslumų yra, bet kiek tie skaičiai netikslūs, šiandien labai sunku pasakyti.
– O su kuo Lietuva konsultuojasi dėl viruso sustabdymo priemonių ir pan.?
– Turime savus specialistus. Supraskime, kad šis virusas nėra vienintelis, keliantis grėsmę, ir visuomenės sveikatos centro specialistai turi infekcijų valdymo žinias ir žino, kaip elgtis. Kaip ir sakiau, yra taikomos nespecifinės priemonės, nepriklausomai nuo to, koks yra užkratas – labai pavojinga bakterija ar pavojingai plintantis virusas. Jie žinias turi, jos nėra specifinės šiam virusui. Specifiškumas atsiranda tada, kai iškyla klausimas, kaip gydyti, jei yra koks nors specifinis gydymas. O kadangi jo šiandien taip pat nėra, gydoma simptomiškai, tad vėlgi, medikai puikiai žino, ką reikia daryti tokiais atvejais.
– Suprantu, kad šiuo atveju daug kas priklauso nuo žmonių geranoriškumo. Minėjote, kad tiems, kurie kažkur keliauja, grįžta, pasikonsultuoti, bet didelio noro kol kas nėra?
– Labai žmogiška yra galvoti, kad man taip nebus, ir kartais pagailėti pinigų, išleistų kelionei, nusipirktų bilietų ir pan. Bet raginčiau įsiklausyti į rekomendacijas, jos nėra šiaip sau, ir nepuolama jų dalinti be reikalo. Kartais Pasaulio sveikatos organizaciją kritikuoja, kad jie yra galbūt per daug konservatyvūs, iškart nepuola skelbti pavojaus. Bet jei jau skelbia tam tikro lygio pavojų, sudėtingą situaciją, reikėtų klausyti, nes tai reiškia, kad rizika yra reali. Žinoma, kad žmonės turėtų pasirūpinti savo sveikata.
Kitas dalykas, oro uostuose yra įrenginėjami termovizoriai, kurie matuoja žmogaus kūno temperatūrą, mes taip pat svarstome šią galimybę įrengti juos oro uostuose. Bet bėda yra ta, kad kai kurie žmonės tiesiog prisigeria vaistų, kurie mažina kūno temperatūrą, tam, kad jie oro uoste „neužkliūtų" už termovizorių ir kad jų kas nors nesulaikytų, nesutrukdytų jiems keliauti. Tad kartais žmonės elgiasi neatsakingai, galbūt nesuprasdami, kokią žalą gali sukelti sau ir aplinkiniams.
– Skaičiuojama, kad šiuo virusu nuo vieno sergančiojo gali užsikrėsti du su puse žmogaus. Jei kalbėtume apie kitus būdus, kaip virusas gali plisti, kaip vertinate siuntų iš Kinijos situaciją?
– Žinau, kad šiuo klausimu buvo konsultuojamasi, tik nepasidomėjau, ar buvo specifinės rekomendacijos dėl siuntų. Nenorėčiau dabar suklaidinti, todėl rekomenduoju pasiskambinti į Visuomenės sveikatos centrą, jie ir karštą liniją įsteigė, kad 24 val. per parą žmonės galėtų pasiskambinti dėl tokių iškylančių klausimų. Ten paskambinę žmonės gautų labai tikslią informaciją ir šiuo klausimu.
– Turėjome pakankamai bauginančių atvejų, kai vienas ar kitas virusas buvo paplitęs visame pasaulyje, labai garsiai nuskambėjęs yra paukščių gripo atvejis. Lietuvoje tuomet buvo situacija, kai pritrūko vaistų, ir buvo kilusi didžiulė paniką dėl vaistų. Kol kas, kalbant apie koronavirusą, specifinių vaistų nėra. Bet jei atsirastų vaistai, kokia tikimybė, kad jie galėtų pasiekti Lietuvą, jei jų prireiktų?
– Labai teorinė tikimybė, net nedrįsčiau spėlioti, per kiek laiko tokie vaistai pasiektų Lietuvą, ir apskritai, ar tokius vaistus planuojama greitu metu sukurti, nes koronavirusų yra ne vienas tipas. Galbūt galvojama apie kažkokį bendresnį vaistą. Nes ir gripo virusą veikiantys vaistai nėra specifiniai kažkokiam gripo tipui – jie padeda nuo visų tipų gripu. Galbūt ir čia kažkas panašaus galvojama, nedrįstu spėlioti.
O dėl paukščių gripo vaistų, tai buvo panikos pasekmė – nesergantys žmonės nusipirko tuos vaistus, kad susirgus tikrai jų turėtų. Manau, didžioji dalis tų vaistų iškeliavo į šiukšlių dėžę. Jei vaistas būtų perkamas tada, kai žmogus realiai susirgo, pajuto simptomus, manau, kad jų būtų užtekę ir dar likę.
Čia ir yra didžioji infekcijų, ekstremalių situacijų valdymo problema – panika yra vienas iš pavojingiausių dalykų. Žmonės iššluoja vaistus, ir tą situaciją nelengva valdyti visur. Žiūrėkite, Kinija pritrūko vienkartinių kaukių ir kitų dalykų, kurių, matyt, buvo sunku tikėtis, kad pritrūks. Tas pats yra su vaistais. Jei jie bus sukurti ir atsiras, neabejoju, kad ir į Lietuvą atkeliaus.
– Turbūt nereikėtų stebėtis dėl panikos, kai girdime apie mirties atvejus nuo viruso tai vienoje, tai kitoje šalyje. Galbūt geriau tegul tie žmonės turi vaistus ir ramiau jaučiasi?
– Taip, bet jų tada nelieka tam, kam iš tikrųjų reikia. Čia ir yra problema, kad žmonės avansu stengiasi jais apsirūpinti, paskui išmeta juos lauk, kas irgi nėra labai sveikas dalykas, o vaistų nelieka tiems, kam iš tikrųjų jų reikia. Vaistas yra ne toks daiktas, kurį nusipirkus galima laikyti namuose dešimtmečiais – tai žmonės turėtų turėti galvoje. Vaistus reikėtų pirkti ir vartoti tokiu atveju, jei juos skiria gydytojas.
– Skiepijimasis šiuo atveju ne konkrečiai nuo šio viruso, bet nuo paprasto gripo, turi kokią nors įtaką?
– Neteko girdėti. Nežinau.
– Esu skaičiusi, kad rekomenduojama pasiskiepyti tiems, kurie planuoja kelionę į Kiniją.
– Bendrąja prasme gripas plinta visame pasaulyje, tad visada verta pasiskiepyti. Yra susirgimų ar mikroorganizmų, nuo kurių ir šiaip rekomenduojama tam tikroms žmonių kategorijoms pasiskiepyti, pavyzdžiui, nuo pneumokoko vyresnio amžiaus žmonėms.
Pats virusas nebūtinai sukelia mirtinas komplikacijas, bet, sukėlęs tam tikras reakcijas organizme, tiesiog išsekina mūsų imuninę sistemą, o tada jau sukėlėjais tampa net ir tos bakterijos, kurios net ir šiaip gali gyventi mūsų burnos ertmėje. Ir jos gali sukelti ligas, net ir tas pats pneumokokas, kurį galima rasti mūsų artimiausioje aplinkoje. Nusilpus žmogaus organizmui dėl gripo, tas pats pneumokokas sukelia plaučių uždegimą, kuris gali tapti mirtinu. Tad yra logiška nuo kai kurių infekcijų pasiskiepyti, nes, nusilpus organizmui, gali kilti papildomi susirgimai.
– Ministre, kokia yra reali grėsmė?
– Kol kas grėsmė Lietuvoje nėra didelė, ji šiuo metu yra labiau teorinė, bet ji yra tikra. Nes tikrai yra židinys, tikrai liga gali atkeliauti, todėl yra tikrai ruošiamasi, ne popieriuose, o realiais veiksmais – specialistai susitikinėja, bendrauja, dirba oro uostuose, jau tai turėtų rodyti, kad rizika yra tikra.