Kaip DELFI pasakojo pati Palangos verslininkė, neturėdama vairuotojo pažymėjimo ji nusprendė investuoti ne tik į vairuotojo teises, bet ir automobilį, tačiau planams pasikeitus šį tikslą teko atidėti. Beveik prieš metus ji pardavė savo automobilį ir manė, jog tuo ši istorija baigsis.
Tačiau šių metų sausį B. Navickaitę pasiekė Administracinio nusižengimo protokolas, kuriame pažymima, kad vairuotojo pažymėjimo neturinti moteris turės sumokėti baudą nuo 60 iki 120 eurų. „Viskas kaip ir gerai. Išskyrus tai, kad teisių neturiu, vairuoti nemoku, automobilį pirkau ir beveik prieš metus pardaviau“, – socialiniame tinkle stebėjosi ji.
Susisiekus su pačia B. Navickaite, ji pasakojo, kad ji ir pirkėjas „Regitroje“ užpildė visus reikalingus dokumentus. Tačiau dabar jų pasirašytų dokumentų neįmanoma rasti. „Užregistravome sutartį su automobilio pirkėju gyvai „Regitroje“ ir jos kompiuteriuose tiesiog nėra. Policija nemato, kad automobilio savininkas būtų pasikeitęs. Taip stebuklingu būdu savininke likau aš. Pirkėjas rado savo sutarties kopiją ir mes bandysime ją registruoti iš naujo. Aš savosios jau seniai neturiu.
Pardaviau prieš ilgą laiką ir štai... pasivijo baudos. Galimas daiktas, kad darbuotojas suvedė duomenis ir per klaidą neišsaugojo. Tikrai nežinau, kas galėjo įvykti“, – svarstė pašnekovė.
Ji sakė, kad abu su pirkėju prisimena, jog tikrai buvo registruojama pirkimo-pardavimo sutartis. „Buvo patikrinti mudviejų dokumentai ir viskas suvesta. Tačiau kai kartą vairuojant tą automobilį buvo viršytas greitis, man paskambino ir pasakė, kad baus ir už vairavimą be vairuotojo pažymėjimo. Baudas tegul moka tas, kas ir padarė nusižengimus“, – piktinosi palangiškė.
DELFI susisiekus su „Regitros“ atstovais, šie patikino, kad visais atvejais nusprendus parduoti ar pirkti automobilį pirmas žingsnis, kurį turi atlikti abi suinteresuotosios pusės, tai teisingai sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį.
Kaip teigiama komentare, „Regitra“ visada pataria tam skirti išskirtinį savo dėmesį, kadangi šis dokumentas bus pagrindinis įrodymas apie transporto priemonės nuosavybės pasikeitimą. Svarbu pastebėti, kad pirkėjo ir pardavėjo interesus gina ne tik ši sutartis, bet ir kiti automobilio įsigijimą patvirtinantys dokumentai. Pavyzdžiui: pinigų perdavimo–priėmimo aktas ar bankinių pavedimų išrašai. Taigi, tik turint teisingai užpildytus dokumentus ateityje bus išvengta nesusipratimų, o kilus ginčui teisme, tiek automobilio pardavėjas, tiek jo pirkėjas galės pateikti teisėtus įrodymus.
„Pasirašius sutartį, kitas svarbus žingsnis – transporto priemonės savininko pasikeitimo deklaravimas „Regitroje“. Būtina įsitikinti, ar sutartis tikrai pasirašoma su tikruoju asmeniu, kad prireikus ateityje būtų žinoma, kas šiuo metu atsakingas už transporto priemonę ir jos eksploataciją. Paprasčiau tariant, galima pirkėjo ar pardavėjo paprašyti parodyti savo asmens dokumentą ir sutikrinti dokumente nurodytus duomenis su esančiais sutartyje. Sutartyje svarbu pažymėti ir kitą informaciją: tikrą automobilio kainą, ridą, defektus bei kt.
Ne mažiau svarbu užfiksuoti ir pinigų perdavimo faktą raštu. Jei už automobilį atsiskaitoma sutarties pasirašymo metu, į ją galima įtraukti punktą, jog pinigai už transporto priemonę gauti ar sumokėti. Tuo tarpu jei atsiskaitymas planuojamas vėliau, į sutartį galima įtraukti eilutę su informacija, kaip ir kokiais terminais bus atsiskaitoma. Tuomet jei už automobilį bus sumokama grynaisiais, būtina tai užfiksuoti raštu, t. y. perdavimo–priėmimo aktu, kuris būtų patvirtintas abiejų šalių parašais.
Tuomet, pardavėjui deklaravus apie parduotą automobilį, jo pirkėjas jį savo vardu „Regitroje“ turi įregistruoti per 10 kalendorinių dienų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad jei per numatytą terminą to nepadaroma, automobilis yra automatiškai išregistruojamas ir su juo draudžiama važinėti viešajame eisme“, – rašoma komentare.
Ir nors komentuoti konkrečią B. Navickaitės situaciją „Regitra“ atsisakė dėl asmens duomenų apsaugos, paminėjo, kad automobilio pardavėjui yra automatiškai suformuojama speciali „Regitros“ pažyma, kuri deklaruoja, jog įvyko automobilio savininko pasikeitimas. Šis dokumentas taip pat gali tapti svarbiu įrodymu teisėsaugos institucijoms, kad pirkėjas apie parduotą automobilį pranešė „Regitraiׅ“, t. y. atliko savo pareigą, ir už automobilį jis nebėra atsakingas.
„Svarbu suprasti, jog transporto priemonė yra nuolatinė jos savininko/valdytojo atsakomybė. Vis dėlto, kaip galima suprasti iš aprašytos situacijos, automobilio naujasis savininkas nevykdė savo prievolių. Kitaip tariant, per nustatytą laiką nesikreipė į „Regitrą“ su prašymu įregistruoti jį jo vardu. Tačiau svarbu pastebėti, kad jei tarp pardavėjo ir pirkėjo buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis su teisingai nurodytais duomenimis, automobilio pardavėjas turi teisinį dokumentą, kuris įrodo, jog jis niekaip nebesusijęs su parduota transporto priemone.
Taigi, šioje situacijoje automobilio pardavėjui rekomenduotume pateikti policijai minėtą sutartį kaip įrodymą, jog automobilį įsigijo ir už jį atsakingas yra kitas asmuo. Primename, kad jei dėl kažkokių priežasčių asmuo nebeturi pirkimo–pardavimo sutarties ir ji buvo pateikta „Regitrai“, asmuo gali kreiptis į įmonę ir gauti šios sutarties kopiją“, – komentavo Komunikacijos skyriaus atstovai.
