Į DELFI kreipėsi uostamiestyje gyvenantis Henrikas (tikroji tapatybė redakcijai žinoma). Jis pasakojo susidūręs su didžiule neteisybe sugyventinės automobilį užregistravęs jų vaiko vardu.
„Žmona gyvena Škotijoje, gerai uždirba, deklaravusi savo gyvenamąją vietą ten. Ji kartą per mėnesį atvažiuoja ir, kad nereikėtų automobilio nuomotis, nusprendė nusipirkti“, – pasakojo vyras.
Kaip nurodoma „Regitros“ tinklapyje, asmuo, nedeklaravęs savo gyvenamosios vietos, savo vardu įregistruoti transporto priemonę gali tik laikinai – 6 mėnesių laikotarpiui.
Todėl Henrikas nusprendė automobilį registruoti nepilnamečio sūnaus vardu. Jis negalėjo paaiškinti, kodėl už 2,4 tūkst. eurų įsigyto 2003 metų „Mercedes“ neregistravo savo vardu. „Taip nusprendėme“, – pasakė jis.
Nesibaigiančios bėdos
Henrikas teigė nepagalvojęs, kad dėl to automobilio draudimas bus labai brangus.
„Sako: 1,3 tūkst. eurų per metus. Man akys – ant kaktos. Pasiaiškinome, kad galima ir 1 mėnesiui apdrausti, o paskui perrašyti automobilį“, – pasakojo jis.
Tačiau bandant automobilį perrašyti Henrikui kilo dar daugiau problemų. Vyrui iš pirmo sykio nepavyko gauti teismo leidimo, tada jis specialiai nustojo jį drausti.
„Pradėjau nebedrausti automobilio specialiai. Ėmė baudos kauptis, per 3 mėnesius – apie 100 eurų. Pradėjo eiti raštai į mokyklą“, – sakė jis.
Kaip DELFI informavo Klaipėdos miesto savivaldybės atstovė Aušra Lukauskienė, pernai viešoji įstaiga „Klaipėdos keleivinis transportas“ automobilio savininkui – Henriko sūnui – 2 metams suteikė leidimą dėl nemokamo automobilio statymo.
„Tačiau maždaug po 2,5 mėnesio leidimas, leidžiantis nemokamai statyti automobilį, buvo panaikintas. Priežastis, kaip patvirtino įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ laikinai einantis direktoriaus pareigas Andrius Samuilovas, – informacija „Regitros“ duomenų bazėje apie tai, kad Henrikos sūnaus automobiliui dalyvauti eisme uždrausta. Priežastys nenurodomos“, – pasakojo ji.
Tačiau priežastis akivaizdi ir Henrikas ją pats pripažįsta.
„Automobilis yra nedraustas, nes drausti automobilį, kuriuo naudotųsi vairavimo stažo neturintis jaunas žmogus (mūsų žiniomis, Henriko sūnus apskritai neturi vairuotojo pažymėjimo), pernelyg brangu. Todėl tėvas norėtų perregistruoti automobilį savo vardu. Norint tai padaryti, reikia kreiptis į teismą“, – sakė A. Lukauskienė.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Greta Bliutaitė paaiškino, kad leidimą parduoti, įkeisti ar perregistruoti nekilnojamąjį ar kitą turtą, kai šeimoje auga nepilnamečiai vaikai, taip pat tais atvejais, kai turtas nuosavybes teise priklauso nepilnamečiui asmeniui, išduoda teismas.
„Teismas gali neduoti leidimo perregistruoti arba parduoti nepilnamečio asmens vardu registruoto automobilio, jeigu tėvai neįrodė, kad vaikas nuo to nenukentės, nepraras jokio turto, kad lėšos už parduotą automobilį pateks į vaiko sąskaitą ar pan. Pagal Civilinį kodeksą, vaikas negali prarasti jokio jo vardu registruoto turto be teismo leidimo“, – sakė G. Bliutaitė.
Kad transporto priemonės perregistravimas aprašytomis aplinkybėmis galimas tik turint teismo leidimą, patvirtino ir „Regitros“ informacijos centro specialistė.
„Jeigu neišgali tinkamai prižiūrėti vaiko turto, vaiko tėvas turėtų kreiptis į teismą dėl leidimo parduoti automobilį“, – patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos teisės skyriaus vedėjas Andrius Kačalinas.
Jis pažymėjo, kad, jei reikia, šiam veiksmui atlikti valstybė garantuoja nemokamą teisinę pagalbą.
A. Lukauskienė dar pridūrė, kad, pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pateiktą informaciją, nuo 2018 metų lapkričio iki 2019 metų spalio 1 dienos „Klaipėdos keleivinio transporto“ kontrolieriai užfiksavo 24 atvejus, kai už Henriko sūnaus automobilį nebuvo sumokėta rinkliava.
„2019 metų rugsėjį Klaipėdos savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Salius Valiulis raštu kreipėsi į automobilio savininko tėvą – įstatyminį vaiko atstovą – ir prašė patraukti neeksploatuojamą, be priežiūros paliktą automobilį iš bendro naudojimo vietos – kiemo.
Tėvas įspėtas, kad, jei automobiliu nebus pasirūpinta, automobilio savininkui bus taikomos administracinio poveikio priemonės, numatytos Administracinių nusižengimų kodekse“, – sakė ji.
Įstatyme numatytos tokios priemonės: bauda nuo 70 iki 140 eurų pirmą kartą, pakartotinai – nuo 140 iki 300 eurų. Vėliau gali būti taikomas ir transporto priemonės konfiskavimas.
Turi būti pasiekiamas
„Regitros“ DELFI pasiteiravo, kodėl automobilį registruoti norintis asmuo turi būti deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje.
Kaip paaiškino jaunesnioji specialistė Emilija Bardauskienė, asmuo, atsakingas už transporto priemonę, turi būti pasiekiamas valstybei.
„Vienas iš svarbiausių „Regitros“ tikslų yra rūpintis eismo dalyvių saugumu ir užtikrinti, kad į viešąjį eismą patektų tik saugios bei legalios transporto priemonės. Būtent iš šio siekio ir kyla transporto priemonių registracijai keliami reikalavimai. Vienas pagrindinių – tai nuolatinę registraciją suteikti tik toms transporto priemonėms, kurių savininkai ar valdytojai yra nuolatiniai Lietuvos gyventojai, čia deklaravę savo gyvenamąją vietą. Tai būtina, siekiant užtikrinti, jog asmuo, atsakingas už transporto priemonę, būtų pasiekiamas valstybei, kai to reikės dėl teisinių santykių. Pavyzdžiui, įvykus eismo įvykiui.
Primename, kad „Regitra“ informaciją apie asmenų deklaruotą gyvenamąją vietą gauna automatiškai iš Gyventojų registro. Vis dėlto, svarbu pastebėti, kad tam tikrais atvejais transporto priemonė gali būti įregistruota laikinai, t. y. terminuotam laikotarpiui. Pavyzdžiui, kai norima automobilį parduoti į užsienį, taip pat, kai dėl kokių nors priežasčių transporto priemonės savininkas negali deklaruoti savo nuolatinės gyvenamosios vietos ir kt.
Kalbant plačiau apie tuos atvejus, kai asmuo neturi deklaruotos gyvenamosios vietos, būtina atskirti du atvejus: pirmasis – kai asmuo nėra deklaravęs gyvenamosios vietos, antrasis – kai asmuo yra įtrauktas į Gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą. Taigi, pirmuoju atveju, jei asmuo yra nedeklaravęs savo gyvenamosios vietos, savo vardu įregistruoti transporto priemonę gali tik laikinai – 6 mėnesių laikotarpiui, nurodęs savo faktinės gyvenamosios vietos adreso duomenis. Kad tai yra laikina registracija, pažymima ir transporto priemonės registracijos liudijime. Nepratęsus šio termino, transporto priemonė automatiškai išregistruojama.
Kitokie reikalavimai keliami tiems, kurie yra įtraukti į Gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą. Į šią apskaitą, kurią tvarko savivaldybės ir Lietuvos diplomatinės atstovybės bei konsulinės įstaigos užsienio valstybėse, įtraukiami tie asmenys, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos. Taigi, į apskaitą įtraukti asmenys yra prilyginami asmenims, deklaravusiems gyvenamąją vietą, todėl jiems priklausančios transporto priemonės yra įregistruojamos neterminuotam laikotarpiui“, – dėstė ji.
E. Bardauskienė taip pat paaiškino, kad amžiaus ribojimų tapti transporto priemonės savininku nėra.
„Šiuo metu nėra nustatyta amžiaus ribojimų tapti transporto priemonės savininku. Vis dėlto, kaip rodo praktika, tokie atvejai, kai transporto priemonės savininku tampa nepilnametis, itin reti.
Čia svarbūs du momentai: ar nepilnametis yra iki 14 metų, ar vyresnis nei 14 metų. Jei nepilnametis yra iki 14 metų, jo vardu veikia tėvai arba globėjai ir nepilnamečiui nereikia vykti į „Regitros“ padalinį. Tokiais atvejais, įregistruojant transporto priemonę, vienas iš tėvų ar globėjų į registrą įrašomas kaip valdytojo vardu veikiantis asmuo. Šia galimybe dažniausiai pasinaudojama tuomet, kai, pavyzdžiui, nepilnametis paveldi vieno iš tėvų turtą.
Na, o jei nepilnametis yra vyresnis nei 14 metų, jis veikia pats, tačiau privalo turėti tėvų arba globėjų sutikimą bei kartu su jais atvykti į „Regitros“ padalinį. Tai yra reikalinga dažniausiai tuomet, kai nepilnametis įgyja AM ar A1 vairavimo kategorijas. Primename, kad teisę vairuoti mopedą, lengvąjį keturratį (AM kategorija) leidžiama įgyti nuo 15 metų, o mažiau galingus motociklus bei triračius (A1 kategorija) – nuo 16 metų. Tačiau būtina pastebėti, kad visais atvejais už nepilnametį asmenį atsako jo tėvai arba globėjai. Taip pat, kaip ir visais atvejais, prireikus visada žinoma, kas yra atsakingas už transporto priemonę“, – sakė „Regitros“ atstovė.
Jau gali vairuoti
Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis paaiškino, kodėl vaikui priklausančio automobilio draudimas toks brangus.
„Praktikoje pasitaiko atvejų, kad nepilnametis, neturintis teisės vairuoti asmuo, yra transporto priemonės savininkas. Dažniausiai taip nutinka, kai asmuo paveldi turtą. Privalomas draudimas yra transporto valdytojų, t. y., kai savininkas arba kitas teisėtas valdytojas yra draudėjas. Taigi jeigu nepilnametis yra savininkas, tai jis yra ir draudėjas. Draudikas vertindamas riziką ir nustatydamas įmokos dydį vertina daugelį kriterijų, pradedant nuo transporto priemonės rūšies, mašinos galingumo, baigiant vairuotojo stažu ir drausmingumu“, – sakė jis.
A. Romanovskis nurodė, kad transporto priemonės valdytojas yra vienintelis atskaitos taškas, pagal kurį draudikas gali vertinti asmens, t. y. vairuotojo, riziką.
„Jeigu asmuo yra nepilnametis ir neturi teisės vairuoti, tačiau yra transporto priemonės savininkas, draudikas neturi galimybės vertinti aplinkybių, kurios mažintų riziką, pirmiausia – patirties (stažo) ir drausmingumo. Taip pat draudikas suvokia, kad realybėje kažkas kitas vairuos automobilį, todėl asmeninė rizika sunkiai įvertinama.
Galiausiai tokie valdytojai (pavyzdžiui, 15 ar 16 metų amžiaus) de facto gali vairuoti transporto priemonę, nors ir neturi teisės, ir padaryti eismo įvykį, už kurį draudikas vis tiek turės atlyginti.
Visa tai lemia, kad tokie valdytojai suvokiami kaip ypač rizikingi ir jiems taikomos didesnės draudimo įmokos. Praktikoje draudikai ragina tokių transporto priemonių savininkų globėjus pranešti, kas bus tikrasis transporto priemonės vairuotojas, ir gavę šią informaciją bei atskirai susitarę draudikai gali vertinti riziką pagal pateiktą faktinį transporto priemonės vairuotoją“, – sakė jis.
Asociacijos vadovo teigimu, draudikai pastebi, kad transporto priemonių registracija būna susijusi ir su ekonominės ar finansinės naudos siekimu arba bandymu išvengti tam tikrų prievolių.
„Tačiau, kaip matome draudimo santykiuose, atsiradęs papildomas neapibrėžtumas kaip tik didina draudžiamąją riziką ir finansines sąnaudas. Todėl sąžiningumas draudimo santykiuose yra esminė taisyklė, kuri padeda suvokti abipusius interesus, nustatyti priimtiniausią kainą ir išvengti ginčo reguliuojant žalą“, – sakė jis.
Komentuodamas klaipėdiečio Henriko atvejį, A. Romanovskis sakė, kad asmuo, nedeklaravęs gyvenamosios vietos Lietuvoje, galėjo valdyti vaikui priklausantį automobilį, tačiau apie tai jis turėjo informuoti draudiką.
„Tokiu atveju draudikas įmoką skaičiuotų jau pagal minėto pilnamečio asmens vairavimo istoriją. Jeigu asmuo draudžiasi per internetinius draudimo tarpininkų agregatorius, jis neturi galimybės pateikti draudikui tokios informacijos, o draudikas neturi galimybės kontaktuoti tiesiogiai su klientu ir išsiaiškinti visų aplinkybių. Todėl patarčiau draustis tiesiogiai, susisiekite su draudiku ir paaiškinkite visas aplinkybes – tai padės susitarti dėl abiem pusėms geriausio sprendimo“, – patarė A. Romanovskis.
