Aukščiausiasis Teismas ketvirtadienį nusprendė, kad šie teisėjai nėra laisvi nuo politinės įtakos, ir dar labiau pakurstė užsitęsusius ginčus dėl valdančiosios „Įstatymo ir teisingumo“ (PiS) partijos vykdomų reformų.
Vyriausybė tvirtina, kad jos reformų tikslas yra kova su korupcija teismų sistemoje, kurioje tebėra komunistinio laikotarpio atgyvenų.
Tačiau kritikai, įskaitant ES teismų institucijas, sako, kad valdančiosios partijos vykdomos reformos kelia grėsmę įstatymo viršenybės ir demokratijos principams.
Premjeras M. Morawieckis pažadėjo, kad šį teismo sprendimą, paveiksiantį maždaug 500 teisėjų, perduos nagrinėti Konstituciniam teismui, kurį kontroliuoja po PiS reformų paskirti teisėjai.
Toks „nepriimtinas“ sprendimas verčia suabejoti dešimtimis tūkstančių sprendimų, kuriuos jau priėmė naujieji teisėjai, sakė vyriausybės vadovas žurnalistams.
Vyriausybės vadovas Piotras Mulleris pridūrė, kad Aukščiausiojo Teismo sprendimu siekiama „paplauti valstybės politinės sistemos pamatus“ ir jis sukėlė „milžinišką nematyto masto chaosą“.
Tačiau Aukščiausiojo Teismo atstovas teisėjas Michalas Laskowskis ketvirtadienį sakė, jog šis teismo sprendimas negalioja atgaline tvarka, todėl jau vykstančiuose teismo procesuose nebus taikomas.
Ketvirtadienį PiS kontroliuojamas parlamentas priėmė dar vieną prieštaringai vertinamą įstatymą, numatantį nuobaudas teisėjams, kritikuojantiems vyriausybės vykdomas teismų reformas. Prezidentas leido suprasti, kad taip pat įstatymą pasirašys.
Europos Sąjunga ne kartą reiškė susirūpinimą dėl Lenkijos vykdomų teismų reformų. 2017 metų pabaigoje Briuselis pradėjo precedento neturintį drausminį procesą prieš Lenkiją dėl „sisteminių grėsmių“, kurias teisės viršenybei esą kelia reformos. Dėl šios procedūros Lenkijai gali būti įšaldytos balsavimo ES institucijose teisės.