V. Volodinas, buvęs aukščiausio lygio Kremliaus padėjėjas, dirbęs V. Putinui, turėjo palaukti, kol oficialus vyriausybės pasiuntinys parlamentui išbėgs iš kabineto patikrinti, ar tai tiesa.
Nė pats Dmitrijus Medvedevas likus vos 72 valandoms iki prezidento pranešimo nenutuokė, kad jo, kaip premjero, dienos suskaičiuotos, nors jo įpėdinis Michailas Mišustinas jau buvo susitikęs su prezidentu, teigia du su šiuo reikalu susipažinę žmonės, kurie prašė likti neidentifikuoti.
Žaibiška veiksmų serija pademonstravo, kad V. Putinas vis dar sugeba apversti aukštyn kojomis Rusijos politiką – net ir po 20 metų valdžioje.
„Netikėtumų galime laukti ir daugiau, – teigia Maskvoje įsikūrusio Politinės informacijos centro vadovas Aleksejus Muchinas. – Putinas tik paleido įžanginį šūvį, jis tik pateikė bendrą vaizdą.“
Vis dėlto aišku tai, kad 2024 m. V. Putinas ketina palikti prezidento postą, pagal dabartinę konstituciją pasibaigus dabartinei jo kadencijai, nes nė viena iš jo siūlomų reformų neleistų pratęsti termino ir likti Kremliuje.
Nors V. Putinas tvirtina, kad Rusija privalo išlikti „tvirta prezidentine respublika“, jis siūlo programą, pagal kurią galėtų apriboti savo įpėdinio įgaliojimus, sau pačiam sukurdamas galimybę ir toliau kontroliuoti politinius įvykius.
Neaiškus rezultatas
„Stebime pačią permainų pradžią, tačiau neaišku, kokį galutinį rezultatą yra numatęs Putinas“, – sako Sankt Peterburgo Politikos fondo vadovas Michailas Vinogradovas.
Vienas Kremliui artimas asmuo teigia, kad Rusijos lyderio veiksmai atvėrė kelią keliems scenarijams: V. Putinas gali tapti Dūmos pirmininku, vadovauti sustiprintai Valstybės tarybai ar įgyti didesnius įgaliojimus Saugumo taryboje.
Ilgiausiai pareigas einantis Rusijos lyderis nuo Sovietų Sąjungos diktatoriaus Josifo Stalino laikų, regis, labai skuba. V. Putinas jau spėjo susitikti su naujos konstitucinės darbo grupės, sudarytos pataisoms apsvarstyti, nariais. Žadėtasis visuotinis balsavimas dėl pakeitimų gali būti surengtas iki gegužės 1 d., pranešė valstybinė naujienų tarnyba „Tass“, cituodama aukštesniųjų parlamento rūmų vyresnįjį įstatymų leidėją.
67-erių V. Putinas nori sustiprinti Valstybės tarybos – šiuo metu patariamosios institucijos – galias, oficialiai įtvirtindamas ją konstitucijoje ir priskirdamas jai aiškiai apibrėžtus įgaliojimus.
Tai jau paskatino spekuliacijas, ar tik jis pats neketina naudotis šiuo organu kaip platforma, kad po 2024 m. galėtų kontroliuoti skirtingas vyriausybės šakas.
Nors V. Putinas naudojasi nevaržoma prezidentine valdžia, jis siūlo suvaržyti savo įpėdinį, perleisdamas įstatymų leidėjams potencialiai lemiamą žodį skiriant būsimuosius ministrus pirmininkus ir kabinetų ministrus.
Jis taip pat planuoja panaikinti spragą, kuria pats sėkmingai pasinaudojo net keturias kadencijas. Šalies vadovas turėtų apsiriboti dviem kadencijomis vietoj dabartinių dviejų kadencijų iš eilės. Dabartinė konstitucinė formuluotė leido V. Putinui sugrįžti į Kremlių 2012 m. po ketverių metų pertraukos einant ministro pirmininko pareigas.
Tolesnės permainos
Kaip praneša „Tass“, V. Putinas neatmeta galimybės siūlyti tolesnes pataisas, po susitikimo su prezidentu teigė konstitucinės darbo grupės pirmininkas Andrejus Klišas.
Tokioje permainingoje aplinkoje V. Putinas netgi galėtų pasinaudoti proga sušaukti pirmalaikius parlamento ir prezidento rinkimus, teigė vienas valdančiajai „Vieningosios Rusijos“ partijai artimas asmuo. Žemesniųjų parlamento rūmų pirmininkas V. Volodinas spekuliaciją atmetė kaip nerealistišką.
V. Putinas niekaip nepaaiškino, kodėl visų tų permainų imasi būtent dabar, tačiau informuoti asmenys svarsto, kad jis galbūt siekia užbaigti reformas iki kitų metų parlamento rinkimų.
Kol kas svarbiausias neatsakytas klausimas – kas galėtų būti tas asmuo, kurį V. Putinas ketina siūlyti į savo vietą 2024 m. prezidento rinkimuose.
„Mes nežinome, ar naujasis ministras pirmininkas ir yra tas įpėdinis, ar klausimas kol kas bus atidėtas“, – teigia V. Vinogradovas.
Technokratas M. Mišustinas, buvęs mokesčių tarnybos vadovas, pakeltas į premjero postą iškart tampa realiu kandidatu, pagal konstituciją formaliai galinčiu perimti prezidento postą, jei kas nors nutiktų V. Putinui. Pasak V. Volodino, Dūmos patvirtinamasis balsavimas dėl jo paskyrimo buvo pirmasis nuo 1996 m., kuriame nė vienas įstatymų leidėjas nebalsavo prieš.
Pelnė pagarbą
M. Mišustinas pelnė pagarbą už tai, kad sutramdė legendinį rusišką mokesčių vengimą, šalies mastu įdiegdamas kompiuterizuotą ataskaitų teikimo sistemą, veikiančią realiu laiku, kuri atnešė Rusijai papildomų pajamų. Įstatymų leidėjams jis pareiškė, kad jo pagrindinės užduotys bus paspartinti V. Putino nacionalinių projektų infrastruktūros išlaidų programą ir atkurti „pasitikėjimą“ verslu.
Jis bus vertinamas pagal tai, ar sugebės atgaivinti vangią ekonomiką ir pakelti pragyvenimo lygį, kuris Rusijoje mažėja penkerius metus iš eilės.
Bent kol kas M. Mišustinas Rusijos politikos viršūnėje atrodo laikina figūra, kaip ir jo pirmtakai, išskyrus V. Putiną, sakė du Kremliui artimi šaltiniai. Anot vieno iš jų, tai gali pasikeisti, jei jis pelnys gerą vardą.
Pasak Olgos Kryštanovskajos, studijuojančios Rusijos elitą Maskvos valstybiniame vadybos universitete, gali atsirasti ir kitų pretendentų, kurie gali būti jaunesni ir artimesni saugumo tarnyboms, kuriose savo karjerą pradėjo ir V. Putinas. Toks apibūdinimas tinka daugeliui regionų gubernatorių, kylančių karjeros laiptais, sako ji.
Vis dėlto „Putinui gali būti labai sunku, o gal ir neįmanoma“ kontroliuoti naująjį valstybės vadovą, pažymi O. Kryštanovskaja.
