Ne parduoti, o užmegzti ryšį

Anot P. Petrausko, laiškai auditorijai yra tai, kas padeda kurti istoriją, kurioje klientas pamato save ir yra linkęs toliau palaikyti ryšį: „Jeigu mes laišką suvokiame tik kaip kanalą su vieninteliu tikslu parduoti, vargu, ar galime tikėtis sėkmės. Pardavimas turi būti ne tikslas, o rezultatas, dar kitaip tariant, apdovanojimas, kuris pasiekiamas per vieną teisingą laišką (aišku, po ne vieno, kurie buvo iki to).“

Ugdomojo vadovavimo specialistas įsitikinęs – tikėti stebuklais, kad rezultatas pasiekiamas netyčia, nereikėtų. Kiekvienas veiksmas, taip pat ir laiško formavimas, turi būti atsakingai apgalvotas.

„Pastebiu, kad kai kurie el. laiškus apskritai yra nuvertinę arba išnaudoja juos itin tiesmukai: „Labas, pirk ir tiek.“ Visgi tai klaidingi požiūriai. Jei laišką paverčiame svertu, padedančiu apsispręsti, pirkti ar ne tam tikrą produktą ar paslaugą, galime tikėtis rezultatų, – patirtimi dalinasi pranešėjas. – Pasakyti, kad el. laiškas yra tinkamiausias būdas užmegzti santykį su klientu, gal ir nedrįsčiau, bet kad vienas tinkamiausių – tikrai taip. Tai sakau remdamasis asmenine praktika.“

Svarbiausia suteikti naudą

Vienas svarbiausių laiško tikslų, anot P. Petrausko, yra „užnorinti“ žmones ir toliau gauti laiškus. Tai reiškia, kad laiškai pirmiausia turi nešti naudą.

„Aš rašau laiškus visada turėdamas užduotį per pasakojamą istoriją perteikti žmogui, kuo galiu būti jam naudingas. Ryšį užmegzti padeda tai, kad skaitytojui suteikiu naudos, pasidalindamas įžvalgomis ar patirtimi, skatinu skaitytoją klausti, kad geriau žinočiau, ar ir kuo galiu būti naudingas. Kitaip tariant, mano galutinis siūlomas produktas tampa jau kaip pridėtinė vertė po to, kai dalį to produkto naudos suteikiau nemokamai.

Tvirtai tikiu, o praktika tai tik patvirtina – klausti, kuo gali būti naudingas, veikia geriau nei sakyti ar siūlyti, kuo laiško gavėjas turi pasinaudoti. Žmonės patys nuspręs, kokios tavo pagalbos reikia, kada jiems geriausia ir patogiausia ja pasinaudoti. Svarbu būti šalia (nors ir virtualiai), – įsitikinęs ugdomojo vadovavimo specialistas. – Aišku, nemažai kas priklauso ir nuo auditorijos, ir nuo paties siūlomo produkto, bet taisyklė būti naudingam galioja visada.“

Povilas Petrauskas

Iš patarimų, praverčiančių rašant el. laiškus, pranešėjas įvardija būtinybę išlaikyti lietuviškumą (jei laiškas rašomas lietuvių kalba) ir nepamiršti kreiptis „Jūs“. Atrodytų, elementaru, bet praktika rodo, kad vis dar neretai to nepaisoma.

„Nenustebinsiu patardamas, kad žinutė laiške būtų kuo trumpesnė. Tai nereiškia, kad žmonės visai neskaito. Ne, jei sudomini, esi naudingas, tikrai perskaitys, bet visgi „ilgos paklodės“ nesuteikia žavesio. Idealiausia, jei po to pateikiama tam tikra nuoroda, kur galima daugiau, plačiau sužinoti apie pasiūlymą. Taip pat labai svarbi antraštė – ji irgi turi būti tokia, kad žmogus norėtų atidaryti laišką, nes gaus tam tikro naudingo turinio. Štai keli pavyzdžiai, kurie man suveikė: „Kaip pradingsta baimė dėl to, ką kiti pasakys?“, „Kaip nuspėti ateitį?“ – vardija pranešėjas.

Be to, būtina sekti laiškų atidarymo statistiką. Anot P. Petrausko, jei atidaroma mažiau nei 15 proc. laiškų, vadinasi, tikrai reikia keisti strategiją.

Daugiau P. Petrausko ir kitų pranešėjų patarimų bus galima išgirsti jau sausio 30 d. mokymuose „Kaip efektyviai pasiekti klientą: naujienlaiškiu, telefonu, el. laišku?“. Patirtimi taip pat dalinsis: advokatų kontoros GLIMSTEDT advokatė, ekspertė Giedrė Rimkūnaitė-Manke, el. pašto rinkodaros profesionalas Matas Pocius bei pardavėjų ir vadovų treneris Darius Čibonis.

Renginio organizatorius „bzn start“, Nr. 1 žinių centras augančiam verslui, dėkoja partneriams ir kolegoms: advokatų kontorai GLIMSTEDT, biurų miesteliui „Technopolis“, kuriame vyks numatyti mokymai, didžiausiam naujienų portalui DELFI ir spaudos profesionalams „Spaudos departamentas“.