Visi šie Volstrito kapitonai prie vairo stovi nemažai metų – atitinkamai keturiolika, dešimt, dešimt ir septynerius. Tad juos drąsiai galima vadinti prityrusiais veteranais, palyginti su tipiniu amerikiečių generaliniu direktoriumi, kurio vidutinė didelio kapitalo bendrovės kadencija trunka 4,8 metus, rodo „Equilar Inc.“ duomenys.
Kai kurie pramonės ekspertai teigia, kad tvirta ranka, būtina sugrąžinti stabilumą po 2008 finansų krizės, galėjo virsti geležiniu kumščiu, žūtbūt siekiančiu išlaikyti valdžią, – ir kartu pristabdyti naujos vadovų kartos kilimą.
„Tikras vakuumas, – sakė įmonėms ieškanti kvalifikuotų finansinių vadovė Jeanne Branthover iš „DHR International“. Nors bankai patobulino savo „nenumatytų atvejų planus“ – dėl vadovo staigios mirties ar ligos, – galimi ilgalaikiai įpėdiniai išlieka nepasiruošę ir galbūt nebus pasiruošę vadovo pareigoms bent dvejus–ketverius metus, sakė kadrų paieškos specialistė.
Korporacijų valdybos rengiasi vadovo įgaliojimų perdavimui už uždarų durų. Nors jie retai kada įvardina kandidatus, įtrauktus į galutinį sąrašą, apžvalgininkai ieško įvairių ženklų – paaukštinimų ar pasitraukimų, – kurie padėtų nuspėti, kieno žvaigždė kyla.
Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad kai tenka rinktis didelio kapitalo banko vadovą, sunku rasti kandidatų, kurie atitiktų visus reikalavimus.
„Galite klaikiai nerimauti, bet visada privalote likti ramūs, – 60-ies metų B. Moynihanas kalbėjo apie jo vertinamas generalinio direktoriaus savybes. – Negalite sau leisti krūpčioti, kai kas nors pakrypsta netinkama linkme. Turite rasti išeitį, išspręsti problemą.“
Tinkamas kandidatas turi turėti daugybę įgūdžių, įskaitant, bet neapsiribojant, įvairiapusę patirtį, gebėjimus uždirbti pinigus bei vadovauti, būti pelnęs pasitikėjimą platesniame pasaulyje. Jie taip pat turi sugebėti išvairuoti susidūrus su politinėmis povandeninėmis kliūtimis, kurios gali sužlugdyti geriausius kandidatus bet kurioje konkurencingoje korporacinėje aplinkoje.
Tai paaiškina, kodėl bendrovei „Wells Fargo& Co.“ prireikė beveik šešių mėnesių apsispręsti dėl J. Dimono protežė Charlio Scharfo paskyrimo, arba kodėl stabiliai įsitvirtinę kitų bankų vadovai lieka vadovauti.
Turėti kantrybės
Į sąrašą savybių, kuriomis turi pasižymėti kandidatai, įtraukite ir rečiausią – kantrybę.
Gebėjimas išlaikyti pusiausvyrą tampa dėmesio centre visoje pramonėje. Visiškai neseniai, praėjusią savaitę, 63-jų metų J. Dimonas pašmaikštavo, jog norėtų likti poste dar penkerius metus – lygiai taip jis juokauja jau nuo bent 2014 metų. Tad galima tikėtis, jog potencialiems vadovams, kuriuos „JPMorgan“ rengia kaip J. Dimono įpėdinius, dar teks ilgokai palaukti. Tarp galimų jo įpėdinių minimi vieni iš pirmininkų Danielis Pintas ir Gordonas Smithas, vartotojų kreditavimo skyriaus vadovė Marianne Lake ir vyriausioji finansininkė Jenniferė Piepszak.
„JPMorgan“ vadinamas generalinių direktorių „fabriku“ dėl jo turimo didelio „atsarginių“ būrio, taip pat ir dėl kelių perspektyvių vadovų, kurie renkasi veikiau atsistatydinti ir vadovauti kitoms įmonėms nei laukti niekaip nesibaigiančių dar penkerių metų, kol J. Dimonas pasitrauks, sakė Mike‘as Mayo‘as , „Wells Fargo“ analitikas. Nestandartinė J. Dimono svarba įmonėje kelia „svarbiausios figūros“ riziką, pažymėjo M. Mayo‘as.
„Citigroup‘ gali tapti pirmuoju iš didžiųjų JAV bankų, kuris paskirs vadovauti moterį. Pernai spalį jis paskyrė Janę Fraser į antras pagal svarbumą pareigas, kurios galimai nuties jai kelią į 59-erių metų M. Corbato įpėdinio poziciją.
Tiek B. Moynihanas, tiek J. Gormanas yra neseniai pareiškę, jog yra patenkinti savo užimamomis pareigomis ir kad liks jose tol, kol valdyba laikys juos tinkamais tokiam postui.
„Aš noriu sukurti komandą, kuri mane pakeistų, – pernai gruodį CNBC kalbėjo J. Gormanas. – Tikrai neturiu jokio nori likti poste iki man stuktelės 70. Dabar man 61-i.“
„Gera pradžia“
„Morgan Stanley“ investicinio banko vadovas Tedas Pickas, investicinio valdymo skyriaus vadovas Danas Simkowitzas, vyriausiasis finansininkas Jonathanas Pruzanas ir turto valdymo skyriaus viršininkas Andis Sapersteinas yra laikomi stipriausiais pretendentais tapti J. Gormano įpėdiniu ir vadovauti didžiausiai pasaulyje akcijų prekybos įmonei.
B. Moynihanas savo dešimt metų trunkantį darbą „Bank of America“ pavadino „gera pradžia“. Jis perėmė banko vadovavimą , kai jame tvyrojo chaosas, ir dabar tikisi išvengti panašios sumaišties, kai galiausiai nuspręs atsistatydinti.
Pramonės apžvalgininkų teigimu, B. Moynihano viešai prieinamas profilis gerokai lenkia kitų „Bank of America“ vadovų statusą. Net jei ir taip, vyriausioji operacijų ir technologijų vadovė Cathy Bessant ir Deanas Athanasia, vadovaujantis vartotojų ir smulkiųjų įmonių padaliniui, per „Wells Fargo“ generalinio direktoriaus paieškas dominavo kaip galimi kandidatai į vadovo postą.
Kanados „Bank of Montreal“ ir „Royal Bank of Canada“ vadovai buvo paskirti į svarbiausią postą dar prieš jų pirmtakų pasitraukimą, kurį iš kai kurių ženklų galima buvo nuspėti dar prieš kelis mėnesius.
Manevrų metai
Bankų valdybos perėmimo pavyzdžiu galėtų laikyti banką „Goldman Sachs Group Inc.“. Po metus trukusių manevravimų ir spekuliacijų Davidas Solomonas 2019 metų pabaigoje laimėjo konkursą, kuriame dalyvavo ir vienas iš prezidentų Harvis Schwartzas, perimti pareigas iš Lloydo Blankfeino.
L. Blankfeinas, kuris į vadovo pareigas atėjo iš „Goldman“ akcijų prekybos verslo, taip apibendrino dilemą, su kuria susiduria bankų vadovai. „Kai laikai sunkesni, tu tiesiog negali pasitraukti“, – rašė jis laiške personalui 2018 metų liepą. – O kai padėtis pagerėja, tu nebenori trauktis.“ Galbūt lygiai taip pat sunku pasitraukti ir nuo metinio atlyginimo, kuris svyruoja nuo 23 mln. iki 31 milijono dolerių, – tokia yra šešių didžiausių bankų vadovų alga. Be to, visada kyla klausimas: o ką veikti toliau. L. Blankfeino pirmtakas, Henris Paulsonas, savo postą iškeitė, kaip kai kas juokavo, į „žemesnes pareigas“: JAV iždo sekretoriaus.
Krizei vis labiau tolstant, kitai vadovų kartai teks prisitaikyti prie skaitmeninio amžiaus. Naujosios technologijos leis bankams sutaupyti milijardus dolerių pasitelkiant automatizavimą, kartu keldamos masinių atleidimų grėsmę.
„Mes kalbame apie kai kuriuos didžiausius ir sudėtingiausios struktūros pasaulio bankus, – sakė Christopheris Wolfas iš „Fitch Ratings Inc.“, atsakingas už Šiaurės Amerikos bankų analizę. – Žmonių, kurie, mūsų manymu, būtų tinkami bankams vadovauti, sąrašas bus trumpas.“
