Miesto savivaldybė skelbia, kad vaizdingą Nemuno ir Nevėžio santaką Raudondvario plento gale pėstieji ir dviratininkai netrukus galės pasiekti dar patogiau. Ties Žemaisiais Kaniūkais savavališkus pylimus abipus kelio sulyginus su žeme, vietoj jų bus įrengti platūs šaligatviai. Kitas klausimas – sklandus automobilių judėjimas.

Naujasis aplinkkelis ir tiltas ne tik sujungtų Kauno miestą bei Kauno rajoną, bet ir dar labiau prieinamu, matomu padarytų unikalų gamtos kampelį – Nemuno ir Nevėžio santaką.

„Raudondvario tiltas nebeatitinka šiandieninio transporto apkrovimo, o pačiame Raudondvaryje žmonės priversti kvėpuoti daugybės pro šalį pravažiuojančių automobilių teršiamu oru. Deja, Kauno rajono savivaldybė mieliau puikuojasi turistų traukos objektu – vietos dvaru, bet iki šiol nesiėmė jokių realių veiksmų dėl pačių gyventojų, kad atsirastų aplinkkelis. Todėl iniciatyvos imamės mes, svarstydami tokias galimybes. Tereikia išspręsti formalumus, nes kol kas anapus Nevėžio – ne Kauno miesto savivaldybės teritorija“, – teigė Kauno miesto savivaldybės meras Visvaldas Matijošaitis.

Pasak jo, sprendimas buvo surastas daugiau kaip prieš dešimtmetį, bet iki šiol gulėjo nepelnytai pamirštas. Paraleliai senajam Raudondvario tiltui, už kelių šimtų metrų Nemuno link, Kauno bendrajame plane numatytas naujas tiltas per Nevėžį ir kelias, nukreipiantis transporto srautus nuo gyvenamųjų vietovių ir iškart už Raudondvario „įsikertantis“ į dabartinį 141-ąjį kelią Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda. Atsiradus naujajam, senasis tiltas liktų tarnauti tik Raudondvario ir aplinkinių gyventojų poreikiams.

Kauno miesto vadovai neabejoja, kad Raudondvario, Kulautuvos ar Vilkijos miestelių bei apylinkių (Kauno rajono savivaldybės teritorijoje) gyventojai pritars, jog senasis K. Veverskio tiltas ir per jį einantis dviejų eismo juostų kelias nepritaikyti gerokai išaugusiems šių dienų transporto srautams. Čia ne tik formuojasi spūstys, bet ir dažnai kyla eismo nelaimės.

Miesto savivaldybės atstovės Aušrinės Vaščėgaitės teigimu, su Lampėdžio ežeru besiribojančioje Kauno teritorijoje pernai buvo išvalyti šabakštynai ir invazinių rūšių augalai. Čia įrengti pėstiesiems ir dviratininkams skirti takai bei apžvalgos aikštelės, tad atsinaujinusi laisvalaikio erdvė tapo atvira visiems kauniečiams ir miesto svečiams.

Kauno miesto savivaldybės pranešime teigiama, kad platinti prieš beveik 70 metų statytą tiltą neįmanoma dėl geografinės padėties: toliau kelias į Raudondvarį kyla į kalną, o čia pat šlaite – senos kapinės. Taigi dabar visas automobilių srautas priverstas vykti pro Raudondvarį, taip didinant gyvenvietės oro užterštumą bei keliant pavojų pėstiesiems.

Kauno rajono meras Makūnas: naujo tilto per Nevėžį idėja nėra nauja

Kauno miesto savivaldybės pirmadienį paskelbti planai, susiję su naujo tilto per Nevėžį Kauno rajono teritorijoje bei kito kelio Jurbarko link tiesimu, nustebino rajono merą Valerijų Makūną.

„Tokia žinia nustebino, nors pastaruoju metu galime visko iš didžiojo kaimyno tikėtis. Aš nemokysiu Kauno mero, ką jis turėtų pirmiausia nuveikti savo miesto savivaldybėje, ir jam reikėtų nuo panašių pamokymų susilaikyti. Sutinku, aplinkkelis Raudondvaryje būtų naudingas, tačiau neviešinsiu, kam Kauno merui pačiam ten reikalingas naujas tiltas. Bet jei miesto meras apie naujo tilto būtinybę Kauno rajone visai Lietuvai skelbia, savo susirūpinimą demonstruodamas, tai kažkaip pamiršo miesto pažadus nutiesti vadinamąjį Kėdainių tiltą, kad pačiame Kaune susisiekimas pagerėtų?

Jei būtume prieš tai dėl to Raudondvario tilto susitikę ir kalbėję, tai kolegai priminčiau, kad idėja tikrai ne šiemet ir ne pernai kilo, - gal net prieš kokį dešimtmetį ar dar daugiau metų. Valstybinės reikšmės kelių (taip pat ir tiltų) tiesimas – ne vietos savivaldybių kompetencijos projektas. Todėl dėl to tilto ne kartą tarėmės Susisiekimo ministerijoje, bet Lietuva turi kitų reikšmingų, netgi tarptautinių, projektų, ir šiam tenka palūkėti. Automobilių kelių direkcija dabar numačiusi įgyvendinti Kauno rajone ir daugiau planų, kurie nemažiau svarbūs už tą, apie kurį kalbama.

Tiek miesto, tiek Kauno rajono savivaldybės irgi turi ką veikti pagal savo kompetencijas. O kelias, kokį Kaunas dabar planuoja, brėžiamas ne tik per saugotinas teritorijas mieste, bet ir per mūsų vandenvietę, rekreacinę zoną Kauno rajone. Čia – taip pat vaizdingos vietos, privačios žemės, čia – nemažai susigrąžintų paveldėtų sklypų. Ar kas jau paskaičiavo, kiek kainuotų juos išpirkti iš savininkų, o už kokias lėšas būtų tiltas ir kelias tiesiami? Ar kas jau išklausė tose vietovėse gyvenančių žmonių nuomones apie tokius planus?“, – pirmadienį naujienų agentūrai ELTA rajono meras V. Makūnas vardino su Kauno miesto savivaldybės planais dėl naujo tilto bei kelio tiesimu susijusius ir neatsakytus klausimus.