Ministerija su leidėjais ieško sutarimo dėl dalyvavimo Londono ir Bolonijos knygų mugėse

Kultūros ministerija kitą savaitę žada susitikti su leidėjais bei tartis dėl tolesnio Lietuvos dalyvavimo Londono ir Bolonijos knygų mugėse, taip pat – dėl dalies Vilniaus knygų mugės kultūrinės programos.

Lietuvos leidėjų asociacija tikina, kad iš Lietuvos kultūros instituto perėmus dalį krūvio tokiuose renginiuose, gautas mažesnis, nei tikėtasi, finansavimas. Todėl Lietuva šiemet gali nedalyvauti minėtuose prestižiniuose literatūrą populiarinti skirtuose Europos renginiuose.

Asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė BNS teigė, kad pernai asociacija iš Kultūros tarybos savo vykdomiems projektams gavo 105 tūkst. eurų, šiemet – 98 tūkst. eurų, tad nauji renginiai, tai yra mugės, asociacijai būtų per didelė finansinė našta.

„Taip, mes turime teisę perskirstyti lėšas paraiškoje pateikto biudžeto rėmuose. Turime daug įsipareigojimų ir užmanymų, juos visus ir įgyvendinsime. Šiemet imtis papildomų naujų veiklų neturime finansinių galimybių“, – BNS sakė R. Elijošaitytė-Kaikarė.

Ji pabrėžė, kad Bolonijos ir Londono mugės yra „labai svarbios pristatant Europai ir pasauliui Lietuvos literatūrą ir kultūrą“, o Vilniaus knygų mugė yra vienas svarbiausių kasmetinių nacionalinių kultūros renginių.

„Todėl tikimės aiškios valstybės strategijos ir palaikymo organizuojant kultūrinę Vilniaus knygų mugės programą ir pristatant Lietuvos literatūrą reikšminguose tarptautiniuose renginiuose“, – nurodė ji.

Kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė sakė, kad ministerija siekė pakeisti Lietuvos literatūros reprezentavimą užsienio mugėse, atsisakant principo, jog tuo rūpintis turėtų tik Lietuvos kultūros institutas, nes šiais renginiais suinteresuoti ir patys leidėjai.

Anot jos, pagrindinis siekis buvo svarbiuose komerciniuose renginiuose, kaip minima Londono knygų mugė, perduoti iniciatyvą leidykloms. Valstybė tuo metu rūpintųsi šalies reprezentavimu mažiau komerciniuose renginiuose – kaip pavyzdį ji nurodė Leipcigo knygų mugę. Ji, viceminstrės teigimu, yra „literatūrinė mugė, o ne verslo“.

„Buvo norima, kad leidėjai ne tik važiuotų už valstybės pinigus, bet savo ruožtu pradėtų tai planuoti, įtrauktų į strateginę programą. Bet, jų nuomone, jie negavo pakankamai finansavimo“, – sakė G. Žemaitytė.

Anot jos, nauja sistema siekta, kad leidėjai gautų finansavimą iš Kultūros tarybos ir dalyvautų renginiuose savarankiškai.

„Gal neiškart sklandžiai mums tai pavyko. Todėl Kultūros ministerijoje susėsime, išsiaiškinsime situaciją ir susiplanuosime toliau veiksmus“, – teigė viceministrė.