O kas kimba (o tikriau – kibo) pastarosiomis dienomis Lietuvos ežeruose, tvenkiniuose ir upėse?
Pietų Lietuva
Druskininkai, Varėna. Nemune ties Druskininkais pusėtinai kimba šapalai, pagauna nemažai ir strepečių. Artūras, mano jaunasis bičiulis sakė pradėsiąs gaudyti išneršusias vėgėles. Eilę metų tokiu metu jis žvejoja – visada pagauna. Kuojos ir žiobriai bent jau iš miesto ribose esančių upės duobių kažkur pasitraukė. Ešeriai irgi labai neaktyvūs – vieną kitą pavyksta įprašyti drop shot sistemėle, gerai atrinkus masalus.
Kas aktyvūs, tai upėtakiai Dzūkijos upeliuose. Jie jau pasitraukė iš aukštupių – pasklido po upelius ir sugrįžo į įprastines savo slėptuves. Noriai gena iš savo buveinių voblerius ir kartais apsigauna.
Marijampolė. Čia įsibėgėjo pavasaris. Šešupėje kimba šapalai su meknėm, kitur siaučia kuojos. Situacija panaši, kokia būdavo kovo pabaigoje. Entuziastai pagauna pavienių sterkų, lydekų. Žuvys tikrai kimba ir kas nelėks į Kuršių marias lupti stintų savaitgalį– turėtų neblogai pagauti ir netoli savo namų.
Vidurio Lietuva
Kaunas. Nemune žemiau Kauno – ties Kriūkais, Žemąja Panemune pusėtinai kimba lydekos. Kanale prieš Akropolio kibimas silpnas, dėl besikeičiančio vandens lygio žvejoti trukdo srovės nešamos žolės. Nevėžio upėje pastaruoju metu buvo užėję 0,7 -1 kg dydžio karšiokai, vidutiniokės kuojos. Nevėžyje vyksta nebyli konkurencija dėl vietos. Kai didžiosios Nevėžio duobės neužėmę fiderio mėgėjai, ją okupuoja kabliautojai. Jei seniau jie naudodavo 60-70 gramų švino prilietus vamzdelius su įlietu švinu, tai dabar veikia daug subtiliau – žvejoja 40-50 gramų pirktiniais pikeriukais, kuriais prekiauja viena Kauno žvejybos parduotuvė ir bando apsimesti spiningautojais. Pagrindinė jų „pagaunama“ žuvis – lynai, karšiokai. Taigi, kabliavimo virusas bent jau šiame regione pamažu plečiasi.
Neries upėje batono gaudomi šapalai.
Pritrenkiančios naujienos iš Dubysos karjero: čia pradėjo kibti... lynai. Prie išėjimo iš karjero šlakius vilioja spiningaotjai, o pačiame karjere krantus gulte nugulę dugninės mėgėjai. Mano bičiulis, dirbantis žvejybos parduotuvėje sakė pradžioje negalėjęs suprasti, kodėl žvejai taip puolė pirkti naktinius sliekus. Gal grįžtančias vėgėles kas bando žvejoti? Pasirodo, ne – kalendorinio viduržiemio metu pajudėjo ...lynai. Ir tai dar ne vienintelis akibrokštas. Į Kauno marias netoli Rumšiškių įtekančiame upelyje žvejai pradėjo gaudyti karosus.
Vilnius. Neryje aktyvios lašišos. Jų nėra daug, bet kas suranda stovinčią žuvį – ji kimba iškart. Žeimenoje kimba šlakiai, tačiau daugiausiai mažiukai. Plūdinės mėgėjų prie Neries kažkodėl labai sumažėjo. Sunku paaiškinti, kodėl kuojos ar šapalai taip prastai kimba.
Rytų ir Šiaurės Lietuva
Molėtai. Sigitas Lukšta dvi dienas bandė gaudyti ežeruose lydekas – neturėjo nė kibimo. Kad nors kažką pagauti, pabandė blizge vilioti ešerius. Sprindinukai 14 metrų gylyje kimba gerai, bet tik tiek.
Panevėžys, Biržai. Tiek Mūšoje, tiek Nevėžyje bei jų intakuose stiprokai pakilo vandens lygis, tad gaudymo sąlygos tapo sudėtingesnė ir geros vietos tenka paieškoti. Tačiau tiek ešeriai, tiek balta žuvis kimba.
Lėvens upėje žvejojęs kolega sugavo gražių kuojų ir vieną neblogą šapalą.
Tvenkiniuose kimba lydekos ir sterkai. Spiningavęs pastarosiomis dienomis viename tvenkinyje bičiulis Aidas džiaugėsi pagautu 1,8 kg sterku. Prieš tai pagaudavo ir po kelis. Įdomu, kad sterkai čiumpa tik voblerius ir gana nemažus – „lydekinio standarto“, 12-13 cm.
Kupiškio mariose gero kibimo nėra. Bet kas kantriai velkiauja ar žvejoja drop shot sistemą – po „garbės“ lydekaitę ar sterką pagauna.
Zarasai. Nesulaukę ledo net ir vietiniai žvejai persiorientuoja į naujas realijas – seliavų ir ešerių žūklę iš valties. Su ešeriai nekas. Į mikromasalus dryžuočiai piktybiškai nereaguoja, o žiemines blizges iš 20 metrų gylio stvarsto penkiasdešimtgraminiai „milžinai“. Su seliavomis truputį geriau.
Vakarų Lietuva, Latvija
Klaipėda. Stinta kimba kaip kibusi ir nėra nė ženklo, kad jos ištekliai mažėtų. Pasak mūsų portalo bendradarbio Kęstučio Skrupskelio, stintų gausumo bumai pasitaiko kas keli metai ir panašu, kad šiemet būtent tokie metai ir yra. Ledo nėra, tačiau anot Emilio Muliuolio, visi laivai, kas kada nors kažką plukdė, metėsi ant stintų. Laivų ir valčių skaičius prie Kiaulės nugaros muša net ir sterkų „ėjimo“ metu pasiektus gausumo rekordus – naktį šviečia visos marios.
Gero oro lašišų gaudymui nebuvo, bet sumažėjus vėju savaitgalį turbūt daug laivų išplauks. Gruodis laimikio požiūriu mušė visus rekordus, todėl labai tikėtina – viskas šiuo klausimu bus gerai.
Geros žinios šlakių gaudytojams. Upių vanduo pradėjo slūgti ir savaitgalį, ypač sekmadienį daugelyje upelių turėtų būt pakankamai „gaudomas“.
Liepojoje ešerių šįmet kažkodėl beveik nebuvo. Čia siaučia karšių gaudytojai. Bartoje vanduo dar aukštas, tačiau irgi slūgsta.
Tad iš to, ką pavyko galiu pasakyti tik viena – su atėjusiu pavasariu jus, mielieji!
