Kultūros vartotojas – tas pats nuolat skubantis žmogus
Ar apskritai poezija dar svarbi šių laikų žmogui? M. Nastaravičius, metų pradžioje apdovanotas Rašytojų sąjungos premija už trečiąją poezijos knygą „Bendratis“, pastebi, kad turbūt visi laikai daugiau mažiau yra panašūs – tiesiog žmogaus veiksmai tuose laikuose skiriasi.
„O poezija kaip buvo aktuali kažkokiam žmonių ratui, skaitytojų ir rašytojų bendruomenei, taip ir ji tebėra aktuali. Turbūt negaliu objektyviai ir kokybiškai vertinti, kaip atrodė poezijos skaitytojas prieš du ar tris šimtus metų, nebent iš knygų ar filmų, bet pačios poezijos sąvoka, galiausiai jos prasmė, poeto santykis su tikrove ir poezija kaip tos tikrovės patyrimo galimybė, jis daugiau ar mažiau nesikeičia“, – sako jis.
Tačiau kas šiais laikais, kai kone visi skundžiasi per dideliu tempu ir nuolatiniu skubėjimu, yra tie žmonės, randantys laiko skaityti poeziją?
„Man atrodo, nereikia kažkaip atskirti žmonių ir poezijos skaitytojų, ar gink Dieve, poezijos rašytojų. Priklausau tai kartai, kuri mėgina deromantizuoti tiek poezijos rašymą, tiek jos skaitymą. Man ir mano artimai aplinkai, tarp kurių turbūt yra daugiau skaitančių nei rašančių, kūryba yra žmogaus kasdienybė: nesinori labai to sureikšminti, nesinori nei pačiam jaustis išskirtiniu, nei labai sureikšminti knygas skaitančių žmonių. Nenoriu gyventi tokioje tikrovėje, kad jūs čia kažkur lekiate, o štai yra grupė žmonių, kurie neskuba, kurie sustoja. Kultūros vartotojas ir yra tas lekiantis, skubantis ir niekur nesuspėjantis žmogus. Galiausiai iš visų šitų įtampų ir randasi kūryba – taip pat ir iš jų“, – svarsto M. Nastaravičius.
Rašytojas prisipažįsta, kad jam įdomiausia literatūra ir visos kitos meno rūšys, kurios kažkaip atliepia, reflektuoja esamąjį laiką. „Žinoma, mes galime suvokti kūrybą kaip visišką alternatyvą šitai tikrovei. Turbūt esame ne kartą susidūrę su tokiomis sąvokomis kaip kūryba kaip alternatyva, kūryba kaip kažkokia užuovėja, kaip galimybė pabėgti nuo viso šito kasdienybės triukšmo, bet, mano supratimu, kūryba ir yra visas šitas šurmulys, kuris yra aplink mus“, – kalba jis.
Kas yra gera knyga?
Kaip pats M. Nastaravičius atsirenka vertą dėmesio knygą, kai jų nuolat išleidžiama tiek daug, kokiais kriterijais vadovaujasi? „Žinoma, mes galime ginčytis, diskutuoti, vadovaudamiesi kažkokiais etiniais ar estetiniais kriterijais, kad šita knyga yra gera, o kita prasta ir nepaskaitoma. Pasakysiu labai paprastai: jeigu aš skaitau knygą ir tai yra knyga, kurios aš neskaičiau iki šiol, man tai yra gera knyga. Turiu omeny, kad ji yra kitokia, ji yra apie tai, apie ką aš negalvojau, ko aš nemačiau, neįsivaizdavau egzistuojant, ir kalbu ne apie kažkokias fantasmagorines situacijas – man įdomiausias yra žmogus ir jo poelgiai“, – sako jis.
„Man yra įdomi literatūra, kurią patirdamas, kurią skaitydamas, apie kurią galvodamas klausimų turiu daugiau nei atsakymų, ir nerimo, baimės, nevilties, sielvarto patiriu gerokai daugiau nei džiugesio, kažkokio išsipildymo. Gink Dieve, nesakau, kad visi turėtų eiti tuo keliu. Visiškai suprantu žmones, kurie skaito laimingai pasibaigiančius meilės romanus, arba kurie renkasi, pavyzdžiui, fantastinę literatūrą ir skaito apie egzistuojančius ir neegzistuojančius pasaulius – turbūt kiekvienas mes turime savo skonį. Bet neslėpsiu, kad man įdomesnės meilės istorijos, kurios nesibaigia gerai“, – prisipažįsta M. Nastaravičius.
„Mes su žmona apie tai kalbame, kad rinkdamiesi knygas, filmus, spektaklius, mes galėtumėm tarsi pamėginti šiek tiek atitrūkti, atsitraukti nuo kasdienybės rūpesčių, nuo visų klausimų ir nežinojimo kaip į juos atsakyti kiekvieną akimirką, ir meno, kultūros lauką suprasti tarsi kaip tam tikrą atgaivos, energijos, jėgų šaltinį. Bet aš kažkaip pastebiu, kad pastaraisiais metais turbūt labiausiai mane paveikė tie kūriniai, kurie kaip tik sustiprina tą įspūdį ir jausmą, kad vienaip ar kitaip mes jokios išeities šiame gyvenime neturime. Ir dėl to nereikia liūdėti. Tiesiog taip yra ir su tuo nereikia norėti kažkaip susigrumti. Žinome, kad visos žmogaus pastangos pranokti laiką, jį sustabdyti ar pakeisti žmogaus prigimtį, daugiau mažiau baigiasi bergždžiai, bet ta žmogaus pastanga tą daryti yra simpatiška, ir kiekvienas iš mūsų turbūt savais metodais ir būdais visą gyvenimą tą ir daro“, – svarsto jis.
Viskas galima – bet geriau nesirinkti tik lengviausio kelio
M. Nastaravičius sako ramiai žiūrintis ir į knygas, pardavinėjamas prekybos centruose, dėl ko praėjusiais metais viešojoje erdvėje buvo kilusi ne viena diskusija. „Knyga savaime nėra šventas daiktas – visą tą prasmę ar reikšmę mes suteikiame patys“, – pastebi jis.
„Aš esu nieko prieš, kad prekybos centruose būtų parduodamos knygos, bet esu už tai, kad būtų pasirinkimas, kad būtų suprantama, kad ne visa literatūra yra tik populiarioji, kad ne kiekviena knyga turi tapti bestseleriu ir ne kiekviena turi tokį tikslą. Taip, yra pilna gerų knygų, kurios skaitomos šimtų tūkstančių tiražu, bet taip pat Lietuvoje yra pilna gerų knygų, kurias perskaito tik tūkstantis ar du tūkstančiai žmonių. Tai yra knygos, kurios yra rašomos, nesinori sakyti, literatūros gurmanams, bet žmonėms, kuriems pati kalba yra pagrindinė tema, kuriems yra įdomu, kaip autorius su ja galynėjasi. Todėl jeigu šalia Kristinos Sabaliauskaitės prekybos centre guli koks nors Andrius Jakučiūnas su savo literatūros eksperimentais, ar šalia Edmundo Malūko guli Tomo Vaisetos tiek mokslinės, tiek grožinės knygos, aš tame nematau nieko blogo“, – sako M. Nastaravičius.
Rašytojo negąsdina ir vis labiau įsigalinti vaizdo kultūra, kai žmonės, užuot skaitę knygą, renkasi žiūrėti video turinį. „Svarbiausia, mano supratimu, kad žmogus apskritai neužsidarytų, kad jis būtų imlus visoms kūrybos formoms ir nenorėtų visada lengviausio kelio. Ne visos geriausios knygos yra prekybos centruose – kai kurios knygos atrandamos tik knygynuose. Ne visi geriausi eilėraščiai yra feisbuke – dėl kai kurių eilėraščių tu turi pastovėti eilėje, susirasti tą knygą tarp kokių nors senienų. Tad nesirinkime lengviausio kelio, nenorėkime iš literatūros tik pramogos, tik laisvalaikio ir viskas su mumis bus gerai“, – tikina jis.
Visą pokalbį rasite DELFI TV laidoje „ARTimai“.
