Prisiminimas apie šaknis – visuomet prie širdies
A. Rautinis neafišuoja savo kilmės – kol neiškelia rankų sviesdamas eilinį tritaškį.
Vidinėje kairiojo žasto pusėje ištatuiruotas lietuviškas jo vardo atitikmuo – Andrius.
Taip į krepšininką iš Kanados kreipiasi jo močiutė, kuri prieš rungtynes paskambinusi savo anūkui mėgsta perskaityti jo horoskopą.
A. Rautinis turi devynias tatuiruotes, bet patį pirmą jis ant odos įamžino savo lietuvišką vardą, kai dar buvo Sirakūzų universiteto antrakursis.
„Ši tatuiruotė – arčiausiai mano širdies“, – pabrėžė Atėnų „Panathinaikos“ klubo naujokas.
Susitikęs su Krepšinis.lt žurnalistu snaiperis pasisveikino lietuviškai tardamas „labas“. Vis dėlto ilgai palaikyti pašnekesio savo protėvių kalba jis negali.
„Mano lietuvių kalbos žodynas – labai plonas. Namuose tėvas su močiute tarpusavyje kalbėdavosi lietuviškai, bet manęs nedaug teišmokino. Norėčiau prabilti lietuviškai, tačiau tai – gana sunki kalba, ir net visus tuos metus žaisdamas Europoje neturėjau su kuo praktikuotis“, – atsiprašė A. Rautinis.
Jo gyslomis teka ir lietuviško, ir latviško kraujo. Būsima A. Rautinio močiutė Danutė Pašilytė 1923 metais gimė Panevėžyje.
Antrasis pasaulinis karas neaplenkė jos šeimos. 1941 metais traukdamiesi nuo artėjančių nacių, bolševikai nužudė Zarasuose kalėjusį D. Pašilytės tėvą – Lietuvos karininką Igną Pašilį. Nušauto ir sudeginto pulkininko leitenanto vardu dabar pavadinta viena Zarasų gatvių.
Su likusiais artimaisiais D. Pašilytė pasitraukė iš Lietuvos. Pabėgėlių stovykloje ji susipažino su latviu Osvaldu Rautiniu ir vėliau kartu emigravo į Kanadą, suteikusią progą iš naujo sukurti gyvenimą po patirtų karo siaubų.
Iš pradžių dirbusi virtuvės tarnaite Kanados premjero rezidencijoje Otavoje, vėliau D. Rautins tapo dėstytoja prestižinėje Karališkojoje muzikos konservatorijoje Toronte.
„Mano močiutė buvo plaukikė, pianistė, nuostabi moteris. Ji vis dar gyva, deja, senelį jau palaidojau. Apie jų gyvenimą būtų galima sukurti filmą“, – pasakojo A. Rautinis.
Nors ne toks dramatiškas, filmo tęsinys galėtų būti apie jaunesnes Rautinių šeimos kartas.
Svarstė kreiptis dėl pilietybės
1979-aisiais A. Rautinio tėvas Leo – arba Leonas – buvo išstypęs 19-metis, dėl kurio olimpinio debiuto kitais metais niekas neturėjo abejonių.
Išskyrus jo mamą Danutę, nuogąstaujančią dėl naujo Sovietų Sąjungos pilietybės įstatymo, pagal kurį visiems SSRS respublikų ekspatriantams ir jų vaikams automatiškai suteikiama sovietų pilietybė.
D. Rautins drebėjo nuo minties, kad nuvykęs į Maskvą Leo gali būti suimtas ir apkaltintas išdavyste.
„Leo nevažiuos, nebent Kanados vyriausybė užtikrintų absoliučią apsaugą nuo šio įstatymo taikymo. Rusai atėmė iš manęs tėvynę, bet neatims mano vaikų“, – tuometinė Kanados žiniasklaida citavo D. Rautins.
Galiausiai JAV inspiruotas 1980 metų Maskvos olimpinių žaidynių boikotas, prie kurio prisidėjo ir Kanada, savaime išsprendė visas dilemas.
Tačiau L. Rautinio karjera judėjo į priekį ir be olimpiados: 203 cm ūgio puolėjas tapo Sirakūzų universiteto žvaigžde ir pirmuoju kanadiečiu, pašauktu pirmame NBA naujokų biržos rate.
Pajėgiausioje planetos lygoje jis neįsitvirtino, tad vėliau žaidė Italijoje, Prancūzijoje ir Ispanijoje. O apsivilkęs trenerio kostiumą, 2005 metais stojo prie Kanados rinktinės vairo.
2010-ųjų pasaulio čempionate Turkijoje prieš Kęstučio Kemzūros vadovaujamą komandą L. Rautinis išrikiavo pajėgas, kuriose buvo ir jo sūnus Andy.
Lietuva dramatišką grupės varžybų susitikimą laimėjo 70:68, o A. Rautiniui atakuojant lietuvių krepšį pastebimai drebėjo rankos – gynėjas pataikė tik 1 tritaškį iš 7 ir baigė mačą surinkęs 7 taškus.
Teoriškai kanadiečio karjera galėjo susiklostyti taip, kad tąkart jis būtų atsidūręs kitoje barikadų pusėje.
Tiesa, gandai apie A. Rautinio norą siekti Lietuvos pilietybės pasklido kiek vėliau – 2012 metais, kai jis buvo siejamas su „Barcelona“ klubu. Europos Sąjungos šalies pasas būtų atvėręs krepšininkui daugiau kelių Ispanijoje.
„Tikrai rimtai svarsčiau apie Lietuvos pilietybę. Ją gauti gana sunku, ir šis planas niekada neišsipildė. Nežinau, kodėl, galbūt truputį nesusikalbėjome su agentu. Dėl to tikrai gailiuosi, norėčiau turėti Lietuvos pilietybę. Galbūt būčiau pabandęs prasimušti į Lietuvos nacionalinę rinktinę, deja, dabar tai jau tik svajonė“, – prisiminė A. Rautinis.
Išeivių anūkas galėjo kreiptis ir į Latvijos vyriausybę, tačiau pirmas pasirinkimas, pasak jo paties, visada buvo Lietuva.
„Mano senelio giminė išnyko per karą, todėl sutvarkyti dokumentus Latvijoje būtų sunkiau. Lietuvoje močiutės giminės gyveno dar ilgai, paskui irgi persikėlė į Torontą“, – pasakojo žaidėjas.
Beje, A. Rautinis turi ne tik Kanados, bet ir JAV pilietybę, mat pasaulį išvydo Sirakūzuose.
Skambučių iš Lietuvos nesulaukė
Ant parketo Andy ilgai sekė savo tėvo Leo pramintais pėdsakais – atstovavo tam pačiam Sirakūzų universitetui, 2010-aisiais buvo pašauktas NBA naujokų biržoje.
Ir taip pat nerado savo vietos po NBA saule. Niujorko „Knicks“ ekipai 193 cm ūgio gynėjas priklausė tik pusantrų metų, tuomet buvo priverstas laimės ieškoti Europoje.
Čia jo maršrutas driekėsi per Ispanijos, Vokietijos, Italijos, Turkijos vidutiniokų klubus.
2015 metais su „Gaziantep“ (Turkija) ekipa A. Rautinis lankėsi Šiauliuose ir sumetė 11 taškų į „Šiaulių“ krepšį FIBA Europos taurės turnyre.
Tai buvo vienintelė kadaise NKVD kalėjime nukankinto I. Pašilio proanūkio viešnagė Lietuvoje.
Iš Krepšinis.lt žurnalisto sužinojęs, kad „Panathinaikos“ šiame sezone jau nebeužsuks į Kauną, mat su „Žalgiriu“ ten žaidė dar lapkritį, krepšininkas nuliūdo.
„Gaila. Pamatyti daugiau Lietuvos – neabejotinai viena užduočių man ateičiai“, – pasižymėjo A. Rautinis.
Liūdna jam ir dėl to, kad per Europoje praleistus metus nė karto nesulaukė Lietuvos klubų pasiūlymų.
„Gal mano žaidimo stilius netinka lietuviškam krepšiniui. Nors pats taip tikrai nepasakyčiau: mėgstu protingą komandinį krepšinį, žaidžiu galva, neblogai pataikau. Skambučio iš Lietuvos visada labai laukiau. Ypač – „Žalgirio“. Juk tai – puikus miestas, Eurolyga, neįtikėtini sirgaliai. Tai būtų tarsi svajonių darbas“, – atviravo A. Rautinis.
Bet kanadiečio nepakvietė nei „Žalgiris“, nei „Barcelona“, nei kuris kitas Eurolygos klubas. Iki šios dienos.
Dabar arba niekada
Kaip ir seneliams, A. Rautiniui teko sava vargų porcija.
Kaip, pavyzdžiui, 2014 metais, kai vilkėdamas Frankfurto „Skyliners“ marškinėlius vienu metu buvo rezultatyviausias Vokietijos pirmenybių krepšininkas, bet prognozuotą karjeros šuolį sujaukė čiurnos trauma.
„Tada neabejotinai buvau pakeliui į Eurolygą, bet dėl traumos teko pradėti viską nuo nulio“, – prisiminęs atsidūsta A. Rautinis.
Praėjusiame sezone gindamas Stambulo „Bahčešehir“ garbę Turkijos čempionate jis vidutiniškai per rungtynes rinko 14,3 taško, 3 atkovotus kamuolius ir 2,9 rezultatyvaus perdavimo.
Tuomet A. Rautinis iškėlė sau ir agentui ultimatumą: dabar arba niekada.
„Ne vieną kartą praeityje galėjau pakilti į aukščiausią lygį, turėjau reikiamą statistiką, bet vis kas nors sukliudydavo.
Praėjusiame sezone mano vidurkiai buvo geriausi per visą karjerą. Nepaprastai norėjau žaisti Eurolygoje ar bent jau Europos taurės turnyre, todėl sezono pradžioje likau namuose, atmetęs kelis netenkinusius pasiūlymus. Jaučiau, kad turiu tai padaryti dabar arba apskritai trauktis iš krepšinio. Esu laimingas, kad pagaliau gavau progą. Nors ir vėlai tai nutiko, bet vis dar jaučiuosi galintis žaisti aukštame lygyje“, – samprotavo krepšininkas.
Su „Panathinaikos“ rankomis jis sukirto prieš savaitę, sudaręs sutartį iki sezono pabaigos.
Trečiadienį A. Rautinis debiutavo Eurolygoje būdamas 33-ejų, bet per aikštėje praleistas 7 min. taškais į Miuncheno „Bayern“ krepšį nepasižymėjo.
Tai naujokas galės padaryti penktadienį stojęs prieš savo svajonių komandą.
„Šarūnas Jasikevičius buvo nuostabus žaidėjas, užaugau jį stebėdamas ir analizuodamas. Dabar jis ne prastesnis treneris. Man bus garbė ir malonumas susigrumti su jo auklėtiniais“, – apie akistatą su Lietuvos čempionais atsiliepė snaiperis.
Ir nors pasimatuoti „Žalgirio“ ar Lietuvos rinktinės aprangos jam veikiausiai nebeteks, A. Rautinis linki, kad tai vieną dieną padarytų kitas lietuvių kilmės Kanados pilietis – Kaune gimęs Ignas Brazdeikis, dabar priklausantis jo paties jaunystėje atstovautam „Knicks“ klubui.
„Iggy – puikus vaikis, anksčiau jis žaidė kartu su mano jaunesniuoju broliu Toronte. Tikiu, kad jo karjera NBA truks ilgai. O kažkada jam vertėtų pabandyti praverti ir Lietuvos rinktinės duris, manau, iš to daug naudos turėtų abi pusės“, – užbaigė pokalbį A. Rautinis.
Primename, kad „Žalgiris“ ir „Panathinaikos“ Atėnų OAKA arenoje ginklus surems penktadienį, nuo 21.30 val.
