AB „Grigeo Klapėda“ į Kuršių marias leidžiamų teršalų skandale netrukus bus įvardyti įtariamieji, kurie, anot prokuratūros, turi prisiimti atsakomybę už žalą gamtai.

Aplinkosaugininkų tarp įtariamųjų nėra. Anot prokuratūros, patikrinus visas aplinkybes aiškėja, kad specialistams buvo išties sudėtinga pamatyti vamzdį. Be to, išsiaiškinti nusikaltimo eigą galėjo tik specialių žinių turintys specialistai.

Sausio 7 dieną teisėsaugos atstovams paskelbus apie aptiktus teršalus ir akivaizdų tyčinį nusikaltimą AB „Grigeo“ iš pradžių atsitvėrė tylos siena, po to neigė. Po kelių dienų pagrindinis akcininkas Gintautas Pangonis galiausiai pripažino įmonės veiklos nusikaltimą, tačiau tikino, kad asmeniškai jis už tai neatsakingas.

Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausioji prokurorė Dalia Pocienė sako, kad šią savaitę atlikta nemažai veiksmų.

„Atidarėme Pandoros skrynią. Kiekviena liga pagydoma, kai laiku diagnozuojama. Manau, kad išaiškinus šį kriminalinį nusikaltimą, kaip prevencija pasitarnaus kitiems, kurie dar nėra susitvarkę ar ketina imtis verslo“, – apie tyrimo sudėtingumą sako D. Pocienė.

„Įmonė, imituodama, kad leidžia valytas nuotekas, klastojo dokumentus. Be juridinio asmens yra įtariami dar trys asmenys. Manome, kad kitą savaitę įtariamųjų turėtų būti daugiau“, – sako ikiteisminiam tyrimui vadovaujanti Klaipėdos apylinkės prokurorė Gina Skersinskytė.

D. Pocienė sako, kad problema ir tame, kad aplinkosaugininkai teisiškai neturėjo galimybių atlikti netikėto patikrinimo. Planiniam patikrinimui aplinkosaugininkai atvyksta tik apie tai pranešę prieš dešimt dienų. Neplaninis patikrinimas taip pat vyksta tik pranešus, tiesa, prieš kiek trumpesnį laiką.

Prokuratūra atskleidžia, kad vienas įtariamųjų šiuo metu jau nedirba įmonėje. Tai buvęs AB „Grigeo Klapėda“ direktorius. Tikslių pavardžių, kuris iš buvusių trijų vadovų tapo įtariamuoju, prokuratūra neatskleidžia.

Iš darbuotojų įtarimai yra pareikšti ir vienam tiesiogiai sklendę sukiojusiam operatoriui. Kiti operatoriai kol kas paklausti yra kaip specialieji liudininkai.

Visiems įtariamiesiems yra paskirtas pasižadėjimas neišvykti. Už dokumentų klastojimą numatoma laisvės atėmimo bausmė iki 6 metų. Už gamtos taršą laukia panaši maksimali bausmė. Be to, įmonei gresianti bauda, kuri gali siekti ir 5 mln eurų.

DELFI primena, kad tiksliai kiek metų tęsėsi tokia gamtos tarša, tyrėjai sako negalintys pasakyti, tik įvardija, kad tai vyko tikrai ne vieną dieną. Tyrėjų nuomone, įranga buvo tyčia sumontuota taip, kad valymo įrenginius dalis nuotekų apeitų ir, patekusios į „Klaipėdos vandenų“ vamzdynus, ties Dumpiais, ištekėtų į Kuršių marias.

Apie porą mėnesių AB „Grigeo Klaipėda“ vadovu dirbantis Tomas Eikinas iki 2019 m. gegužės 1 d. buvo „Klaipėdos vandenų“ valdybos narys, prieš tai jis dirbo „Fortum“. Tyrėjams nurodęs, kad per trumpai dirba įmonėje ir nežinojęs apie taršą, teisėsaugos nurodymu tą pačią dieną kreipėsi į „Klaipėdos vandenų“ įmonę ir paprašė prijungti AB „Grigeo Klaipėda“ valymo įrenginius.

AB „Grigeo Klaipėda“ tikina, kad prokuratūros vadinamas slaptas vamzdis yra avarinis.

„Kaip jau esame ne kartą sakę, avarinis vamzdis yra, nes jis privalo būti montuojamas biologinio valymo įrenginiams, o atskiro slapto vamzdžio, einančio tiesiai į Kuršių marias, „Grigeo Klaipėda“ nėra ir niekada nebuvo. Tikiuosi, kad pirmosios vidinės komisijos tyrimo išvados padės kuo greičiau išsiaiškinti faktus ir užkirsti kelią viešojoje erdvėje sklandančioms realybės neatitinkančioms teorijoms. Bet kokiu atveju nuo atsakomybės nebėgame, tiesiog norime tiksliai išsiaiškinti ir faktais pagrįsti įvykio aplinkybes“, – teigia „Grigeo Klaipėda“ generalinis direktorius T. Eikinas.

Prokuratūra paaiškino, kad tai žodžių žaismas, mat įmonės vadinamas avarinis vamzdis yra realiai nelegalus, mat jis nėra apskaitytas.

Su „Grigeo Klaipėda“ dirbanti viešųjų ryšių agentūra atsiuntė pranešimą kad „įmonė bendradarbiauja ir toliau pasiruošusi aktyviai bendradarbiauti su teisėsauga – Klaipėdos prokuratūros atstovams aprodyti visą nuotekų valymo įrenginių infrastruktūrą ir galimą ieškomo vamzdžio buvimo vietą. Tuo pat metu tyrimą atlieka ir praėjusią savaitę sudaryta vidinė „Grigeo Klaipėda“ komisija, vakar paskelbusi pirmines tyrimo išvadas“, – rašoma pranešime.

„Nebėgame nuo atsakomybės ir nieko neslepiame, norime tiksliai išsiaiškinti ir faktais pagrįsti įvykio aplinkybes. Esame pasiruošę ir toliau aktyviai bendradarbiauti su prokuratūra, suteikti visą informaciją ir padėti rasti prokuratūros ieškomą vamzdį. Šiandien viešojoje erdvėje matome labai daug interpretacijų, nepaisant to, kad vyksta ikiteisminis tyrimas. Visų mūsų tikslas – kuo greičiau išsiaiškinti įvykio aplinkybes. Naudodamasis proga dar kartą atsiprašau dėl šių įvykių. Ir tikrai darysiu viską, kad tai daugiau nepasikartotų“, – teigia „Grigeo Klaipėda“ generalinis direktorius Tomas Eikinas.

„Grigeo Klaipėda“ sudarytos komisijos pirminės išvados rodo, kad nėra jokio slapto, tiesiai į Kuršių marias, iš „Grigeo Klaipėda“ teritorijos nukreipto vamzdžio. Visos gamyklos nuotekos buvo surenkamos ir perduodamos į už miesto, Dumpiuose, esančius įmonės nuotekų valymo įrenginius.

Avarinis vamzdis yra „Grigeo Klaipėda“ valymo įrenginių teritorijoje. Juo mechaniškai apvalytos nuotekos keliavo į bendrą srautą su „Klaipėdos vanduo“ išvalytomis nuotekomis ir susiliejusios dar 10 km tekėjo uždaru kanalu į marias.

Jokio kito vamzdžio, apeinančio visus ar dalį valymo įrenginių, nerasta. Šis vamzdis eina nuo pirminio (mechaninio) valymo įrenginio ir nukreipia nuotekas į avarinį nuotekų išleidimo kanalą.

„Mes dar ieškome dokumentų, tačiau techninė vamzdžio atsiradimo logika yra tokia: 2004 m. buvo įdiegtos biologinio (antrinio) valymo sistemos, todėl privalėjo atsirasti ir avarinis vamzdis. Tokią pat techninę įrangos schemą bei avarinius vamzdžius turi ir kitų Lietuvos įmonių valymo įrenginiai“, – teigia T. Eikinas.

„Grigeo Klaipėda“ sudaryta komisija ir toliau tiria įvykio aplinkybes, tai – tik pirmojo tyrimo etapo išvados. „Pirminis tyrimas labiau koncentravosi į technines detales. Prokuratūra yra paėmusi dalį dokumentų – tai apsunkina komisijos darbą ir stabdo procesus, tad tikimės bendradarbiavimo ir greičiau juos atgauti, kad būtų galima aiškiai atsakyti į šiandien užduodamus klausimus“, – teigia T. Eikinas.