Jie neturi susidariusio šeimos modelio ir toliau kartoja tas pačias klaidas. Tiek jaunuoliai, tiek vyresni žmonės nežino, kodėl eina į santuokų rūmus, kodėl tuokiasi antrą arba net trečią ir ketvirtą kartą.
Pradėdamas taip liūdnai norėčiau jums papasakoti vieną istoriją, kuri įvyko vienose vestuvėse. Vestuvės buvo puošnios ir turtingos, o balta ir brangi nuotakos suknelė simbolizavo nekaltybę ir skaistumą. Stalai lūžo nuo įvairiausių gėrybių, o svečiai šoko ir linksminimosi grojant pasamdytiems brangiems muzikantams. Kai vestuvės jau buvo įpusėjusios, o daugelis svečių buvo padauginę, prasidėjo kalbos ir linkėjimai. Vieni linkėjo laimės, turto, vaikų, kiti – pragyventi ilgą santuokinį gyvenimą. Vienas, jau pavartojęs svečias, atsistojo ir uždavė jaunikiui klausimą, po kurio visi svečiai nuščiuvo... salėje kelias sekundes įsigalėjo spengianti tyla. Ir ko jis paklausė? Jis pasiteiravo kiek jaunikio nuotaka turėjo sekso partnerių iki jo... Suprantu, kas dėjosi svečių, jaunikio ir nuotakos galvose, nes klausimas tikrai privertė susimąstyti visus ir sukėlė šiokį tokį vidinį konfliktą.
Aš manau, kad svečiai prisiminė, kad senais laikais vyrams buvo labai svarbi moters praeitis ir prisiminė, kaip buvo vadinamos moterys, kurios turėjo kelis arba keliasdešimt vyrų. Vyras sau moterį į žmonas ir vaikų motiną rinkdavosi labai kruopščiai. Šiais klausimais nuolat kalbėdavo seneliai ir proseneliai, nes tai buvo svarbu ne tik laikantis religinių normų, bet ir save gerbiančios šeimos tradicijų. Vyro pirmumo teisė buvo turėti nekaltą moterį ir jis tikrai žinojo, kad vaikai bus nuo jo. Nekalta moteris šeimoje buvo garbė... bet kur dabar dingo ši vyro garbė?
Didelė seksualinė moters praeitis bukina dvasiškumą ir moteriškumą, ir tai yra prastas rodiklis galvojant apie santuoką su tokia moterimi. Šių laikų merginos tai supranta, bet jos taip pat žino, kad silpnas vyras to niekada nepaklaus ir jos visada turės šansą ištekėti. Nors vyras visada liks savininkiška ir egoistinė asmenybė ir vien tik jam pagalvojus kiek mergina ar žmona turėjo iki jo „draugelių“ priverčia jį susimąstyti ir galvoti apie tai. Tai graužiantis kirminas jo galvoje.
Suprantu, kad tų senų laikų jau nesugrąžinsime ir jie jau praeityje, bet vyras pirmiausiai turi pagalvoti ką jis ima sau į žmonas, turi pagalvoti ar meluojanti ir netiesą sakanti moteris yra tinkama santuokai, ar ji neapgaus jo santuokos metu? Vyras turi pagalvoti ar jis vis dar gerbia save ir kokią moterį ima į partneres? Ar jam malonu su tokia moterimi būti ir ją bučiuoti, ar norės tęsti savo giminę ir auginti vaikus? Dar daug galima užduoti klausimų apie šiuos dalykus, bet tegu vyras galvoja apie tai ir prisimena ką jam sakė tėvai ir seneliai.
Kokias pasekmes sukėlė šis klausimas vestuvių metu? Nuščiuvus salei pirmos šaukti pradėjo vyresnio amžiaus damos, o jaunesnės moteriškės nuleido galvas. Senesnės moteriškės pasakė, kad nuotakos praeitis neturėtų rūpėti ir nesvarbu kiek partnerių nuotaka turėjo. Šių moteriškių vyrai sėdėjo išraudę ir nuleidę galvas... Jos rėkė, kad svarbiausia dabar jaunuolių ateitis ir kaip jie gyvens dabar. Toliau vestuvės tekėjo sava vaga ir visi gal pamiršo šį svečio išsišokimą.
Vyrai, gerbkime ir mylėkime save.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!