„Memorandumais mes Astravo AE neuždengsime. Jei tai būtų galima padaryti, aš pats prirašyčiau daugybę memorandumų, ir tada mes užklotumėm juos dideliu sluoksniu ir jie negalėtų pradėti veikti. Deja, tenka konstatuoti, kad per pastarąjį dešimtmetį padaryta buvo beveik nieko, kad Astravo AE netaptų kūnu“, – žurnalistams Plungės rajone sakė G. Nausėda.
Prezidento teigimu, „būtų geriau, jei demonstruojama kūrybinė energija būtų nukreipta į santykius su ES politikais tiek Europos Komisijos, tiek atskirų valstybių parlamentų lygiu“.
„Aš pats tuos klausimus keliu Europos Vadovų Taryboje, visuose forumuose, kuriuose dalyvauju, ir kartais man susidaro įspūdis, kad aš sakau naujus dalykus, apie kuriuos niekas nieko iki tol negirdėjo“, – tęsė G. Nausėda.
„Klausimas – kas čia buvo, ar mes imitavome veiklą ir imitavome savo pastangas užkardant AE statybą, ar mes realiai kažką veikėme. Jei mes veikėme kažką realiai, norėčiau įrodymų, kas buvo padaryta per pastarąjį dešimtmetį, kad to neatsitiktų“, – kalbėjo G. Nausėda.
ELTA primena, kad pirmadienį Seime pristatytas memorandumas dėl būtinybės burtis ir rengti visuomeninį pasipriešinimą prieš Baltarusijos atominės elektrinės grėsmę tiek Lietuvai, tiek visai Europai.
Memorandumą inicijavo ir jo pristatyme dalyvavo Tėvynės sąjungos-Lietuvos Krikščionių demokratų garbės pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis, Nepriklausomybės Akto signatarai Petras Vaitiekūnas, Nijolė Oželytė ir Mečys Laurinkus, politologas Raimundas Lopata, konservatorius Žygimantas Pavilionis.
V. Landsbergio teigimu, judėjimas galėtų reikalauti, kad elektrinė būtų statoma kitoje vietoje.
