Įtarė turto švaistymu
G. Pangonis kilęs iš Alytaus rajono, Krikštonių kaimo. Jo senelis, kaip skelbė portalas naujienos.alfa.lt., buvo pasiturintis ūkininkas, turėjęs apie 40 ha žemės, tačiau po karo buvo ištremtas į Sibirą.
Portalo teigimu, Pangonių šeima iš pradžių gyveno nacionalizuotos senelio sodybos tvarte, o vėliau persikėlė į gyvenvietę. Abu būsimo verslininko tėvai dirbo kolūkyje, o pats G. Pangonis dar turėjo tris brolius.
Verslininkas mokėsi Kriokialaukio mokykloje, Kauno politechnikume, o vėliau baigė Kauno politechnikos institutą (Kauno technologijos universitetas-red.), rašė portalas.
„Mano išsilavinimas – telekomunikacijos, pradėjau darbą Marijampolėje eiliniu inžinieriumi“, – pats verslininkas 2016 m. liepą apie savo gyvenimą pasakojo Vz.lt. Tiesa, vėliau iš Marijampolės jis persikraustė į sostinę.
Vilniuje, kaip skelbė žiniasklaida, jis vadovavo Ryšių departamentui, buvo Ryšių ir susisiekimo ministerijos sekretorius, o 1997 m. tapo vyriausybės konsultantu ryšiams ir informatikai, o dar vėliau vadovavo ir „Lietuvos telekomui“.
„Vadovas turi suprasti technologijas. Aš turiu inžinerinį išsilavinimą, o jis duoda tam tikrą supratimą, technika man nėra svetima, o vadovavimo patirties teko įgauti telekomunikacijų įmonėse – Telekome, „Bitėje“, – tame pačiame 2016 m. interviu Vz.lt sakė verslininkas.
1999 m. G. Pangonis pasitraukė iš „Lietuvos telekomo“ viceprezidento pareigų. Tuomet neoficialiai žiniasklaidoje buvo skelbiama, kad G. Pangonio išėjimas gali būti susijęs su „Lietuvos telekomo“ savininkų „Amber Teleholdings“ noru atsisakyti bendrovės turtą švaistančių darbuotojų.
Tais pačiais metais verslininkas pradėjo dirbti bendrovėje „Bitė GSM“, kur užėmė generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko pareigas.
Šioje vadovo pozicijoje jis ilgai neužsibuvo. Po metų, 2000 m. rugsėjo mėnesio Vz.lt straipsnyje buvo skelbiama, kad jis atsistatydino iš šių pareigų nesutapus pozicijoms dėl tolesnės bendrovės strategijos, o dar vėliau pranešta, kad galimai buvo atleistas UAB „Bitė GSM“ akcininko Danijos telekomo „Tele Danmark“. Portalo žiniomis – taip pat dėl bendrovės turto švaistymo.
„Vakar p. Pangonis iš „Bitės GSM“ patalpų buvo išlydėtas su apsauga. VŽ žiniomis, jo atleidimo priežastis buvo įtartinos įvairių pirkimų sutartys. „Bitės“ akcininkams įtarimų kėlė įmonės pastatus statančių ar rekonstruojančių statybos bendrovių parinkimas, automobilių pirkimas, telekomunikacijų ryšių bokštų statybos.
Kai kurie VŽ šaltiniai teigia, jog už panašius nusižengimus p. Pangonis buvo priverstas pasitraukti ir iš „Lietuvos telekomo“, – buvo rašoma Vz.lt 2000 m. rugsėjo straipsnyje.
Pareigų užėmimas sukėlė klausimų
Dar po metų, 2001 m. kovą, UAB „Ginvildos investicija“, kurią subūrė pats G. Pangonis, įsigijo 16 proc. AB „Grigiškės“ akcijų. Tada spaudoje buvo teigiama, kad įmonė dar nežino, ką su jomis veiks, tačiau tuo metu tai buvo pirmasis prieš 2 mėnesius įregistruotos bendrovės pirkinys.
Tuo metu G. Pangonis Vz.lt sakė, kad artimiausiuose planuose – pažintis su įmonės dokumentais, tačiau drauge su dabartiniais naujaisiais akcininkais bus ieškoma ir šios pramonės šakos perspektyvos, o netrukus per akcininkų susirinkimą naujieji akcininkai siūlys savo kandidatus į stebėtojų tarybą.
Visgi, kaip tada nušvietė žiniasklaida, minėtas akcininkų susirinkimas ir tapo lemtingas. Jame, kaip buvo rašoma, buvo išrinkta naujos sudėties stebėtojų taryba, kuri paskyrė valdybą, o ši sustabdė tuometinio generalinio direktoriaus Romaldo Jadenkaus bei vyriausiojo finansininko įgaliojimus ir paskyrė savo atstovus.
„Dalis AB „Grigiškės“ akcininkų pasipriešino naujųjų akcininkų mėginimams perimti įmonės valdymą. Nepaisant jų, 5 iš 9 stebėtojų tarybos narių išrinko naują valdybą, sustabdė bendrovės generalinio direktoriaus įgaliojimus ir paskyrė laikinąjį direktorių“, – situaciją nušvietė Vz.lt.
Naujuoju valdybos pirmininku tada tapo G. Pangonis, taip pat buvo paskirtas laikinai eiti ir „Grigiškių“ generalinio direktoriaus pareigas.
„Naujoji AB „Grigiškės“ valdyba drastiškai ima valdžią įmonėje nė neslėpdama, kad nušalina nuo pareigų tuos vadovus, kurie nesutinka parduoti akcijų. Naujieji savininkai iki šiol neturi įmonės veiklos strategijos, tačiau kalba apie ketinimus supirkti kontrolinį akcijų paketą“, – tada mirėjo spauda.
Taip pat buvo pridurta, kad visi nušalintieji bendrovės vadovai dabar į įmonę įleidžiami tik su „Ekskomisarų biuro“ palyda.
Po to žiniasklaidoje galima rasti tik tokią informaciją, kuri susijusi su įmonės pajamų ir pelno augimu.
Tiesa, 2010-aisiais G. Pangonis įsigijo tuometinį „Klaipėdos kartoną“ (šiandien – „Grigeo Klaipėda“). Kontrolinį akcijų paketą jis nusipirko iš verslininko ir „Hanner“ valdybos pirmininko Arvydo Avulio. Tokią informaciją DELFI patvirtino pats A. Avulis.
Jis pasakojo tada įmonę pardavęs dėl staiga užklupusios krizės ir didelių skolų bankams bei pabrėžė, kad tuometinė įmonės akcijų kaina išties buvusi per maža, bet jis neturėjęs kito pasirinkimo.
„Buvau priverstas parduoti“, – sakė jis.
2015 m. rugsėjį įmonių grupė „Grigiškės“ pranešė keičiantys savo pavadinimą į „Grigeo“.
Sukrėtė tragiška avarija
2001-ieji verslininkui G. Pangoniui buvo ne tik tie metai, kada jis stojo už „Gigeo“ bendrovės vairo. Jie buvo pažymėti ir itin skaudžia avarija, kurioje verslininkas per avariją neteko savo žmonos ir mažamečio sūnaus.
Nelaimė, kaip liepos pradžioje tada skelbė portalas Tv3.lt, tąkart įvyko penktadienio pavakarę 239-ajame automagistralės Vilnius – Klaipėda kilometre.
Buvo pasakojama, kad Klaipėdos link lanksčiąja vilktimi buvo tempiamas automobilis, tačiau mašinoms pasukus į antrąją eismo juostą staiga nutrūko vilktis, todėl abi mašinos sustojo kairiajame važiuojamosios kelio dalies kelkraštyje.
„Deja, mesedesas liko šiek tiek išsikišęs į važiuojamąją kelio dalį. Tuo metu antrąja eismo juosta Klaipėdos link skubėjo vilnietis Gintautas Pangonis su šeima. Jo vairuojamas džipas „Opel Frontera“ neišvengė susidūrimo – kairiuoju priekiniu sparnu kliudė dešinįjį galinį „Mercedes- Benz“ sparną. Nuo smūgio džipas vertėsi, ir nuvažiavo nuo kelio į pakelės griovį“, – rašė portalas.
Autoįvykio metu mirė G. Pangonio sūnus ir žmona. Pats verslininkas, kaip buvo rašoma, nukentėjo nesunkiai.
Turtas siekia 61 mln. Eur
Kaip jau anksčiau skelbė DELFI, 97,667 proc.bendrovės „Grigeo Klaipėda“ akcijų valdo įmonė „Grigeo investicijų valdymas“, kurios vienintelis akcininkas yra „Grigeo“.
Savo ruožtu „Grigeo“ turi daug akcininkų, tarp kurių didžiausia – įmonė „Ginvildos investicija“, priklausanti G. Pangoniui.
2019 metų DELFI tyrimo „Lietuvos turtingiausieji“ duomenimis, G. Pangonis tarp verslininkų užima 51 vietą, jo turtas įvertintas 61 mln. eurų.
Dar prieš paaiškėjant, kad įmonė į Kuršių marias galimai leido nevalytas nuotekas, verslininkas 2019-ųjų gruodį buvo kalbintas DELFI TV laidoje „Atsakingas požiūris".
Kaip tada kalbėjo, verslai yra ekonomikos variklis ir, priešingai nei valdžia, privačios įmonės savo darbuotojus kiekvienais metais užtikrintai skatina vis didėjančia alga.
Paklaustas, kokie metai bendrovei buvo 2019-ieji, jis sakė, kad jie buvę vieni geresnių.
„Šie metai buvo vieni iš geresnių, nors pernai buvo rekordiniai – daliai įmonei, kitos sukosi šiek tiek sunkiau. Šie metai tikrai baigsis gerai rezultatais“, – teigė jis.
Laidos vedėjas G. Pangonio klausė ir ką jis galėtų patarti jaunam žmogui Lietuvoje, kuris skundžiasi, kad šiandien neturi pinigų.
„Jei šiuo metu žmogus, gyvenantis Lietuvoje, sako, kad neturi pinigų, tai turbūt pas jį abi rankos kairės, nes dirbti nemoka. Jei vienoj vietoj mažai uždirba, tai tegul užsidirba papildomai kitame darbe. Bet kad ir koks darbas bebūtų – tobulėk, padaryk daugiau ir geriau nei kiti, pasistenk ir tave pastebės. Politikai sako, kad įmonės atleis darbuotojus – nei viena įmonė, nei vieno vadovo nežinau, kuris būtų atleidęs gerą darbuotoją.
Jei kas nors pasakys, kad atleidžia gerą darbuotoją, tegul pasako – aš pribėgsiu ir paimsiu. Mums ir šiandien reikia profesionalių, gerų darbuotojų, kad valdytų techniką. Mūsų įmonėj niekam nemokama minimali alga, visur – aukštesnė, ir be abejo, visur reikia išmokti valdyti techniką“, – teigė verslininkas.
Įsivėlė į skandalą
Redakcija primena, kad prieš daugiau nei dvi savaites Lietuvos teisėsauga paviešino nustačiusi, kad įmonei „Grigeo Klaipėda“ priklausančiame gamybiniame objekte susidarančios nuotekos galimai nepatenka į valymo įrenginius, o beveik nevalytos išteka tiesiai į Kuršių marias.
Buvo teigiama, kad aplinkai padaryta žala gali siekti ne vieną milijoną eurų, taip pat vis dar neaišku, kiek laiko nuotekos galėjo būti leidžiamos į marias.
Paviešinę informaciją prokurorai teigė, kad įtaria, jog gamtai padaryta žala yra tyčinė, galimai vykdyta siekiant išvengti mokesčių ir kitų turtinių nuostolių, o vėliau apie tai pasisakė ir aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.
Popieriaus ir medienos pramonės grupės „Grigeo“ prezidentas ir didžiausias savininkas G. Pangonis vėliau suorganizavęs spaudos konferenciją teigė į ją atėjęs atsiprašyti Lietuvos ir tikino apie teršiamą aplinką nieko nežinojęs. Jis pažadėjo, kad bus kuriamas fondas Kuršių marioms padarytai žalai atlyginti, kurį administruos su bendrove nesusiję asmenys.
Vadovas taip pat patvirtino, kad sklendes, ko gero, naktį atsukdavo budintys valymo įrenginių operatoriai.
Tiesa, į paviešintą situaciją netrukus sureagavo ir prekybininkai bei patys pirkėjai.
Socialinuose tinkluose pasirodė raginimai nebepirkti bendrovės produkcijos, o „IKI“, „Norfa“, „Rimi“, „Kesko Senukai“ bei kai kurie „Ikea“ partneriai taip pat teigė nebebendradarbiausiantys su šia įmone.
