Iranas sausio 8 dieną atakavo JAV karinius taikinius Irake, keršydamas už Vašingtono tikslinį sausio 3-iosios drono smūgį Bagdade, per kurį žuvo įtakingas iraniečių generolas. Šie įvykiai plėtojosi tokiu metu, kai Iranas ir JAV piktai ginčijasi dėl Teherano branduolinės programos.
„Vyriausybė kasdien dirba, kad užkirstų kelią karinei konfrontacijai ar karui“, – per televizijos transliuotą kalbą sakė H. Rouhani.
Jis pridūrė, kad dialogas su tarptautine bendrija yra sunkus, bet „lieka įmanomas“.
Kaltina nuolaidžiaujant Trumpui
Irano užsienio reikalų ministras apkaltino europiečius ginče dėl branduolinio susitarimo nusileidus JAV prezidento Donaldo Trumpo spaudimui, informuoja agentūra „Reuters“.
Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija pardavė sutarties likučius, kad išvengtų naujų JAV muitų, ketvirtadienį tviteryje rašė Mohammadas Javadas Zarifas. „Tai neveiks, mano draugai. Jūs tik didinate jo apetitą. Prisimenate tironą iš mokyklos laikų?“ – teigiama žinutėje.
„The Washington Post“, remdamasis neįvardytais Europos vyriausybių atstovais, rašė, kad JAV vyriausybė pagrasino 25 proc. automobilių muitais, jei trys Europos šalys oficialiai neapkaltins Irano sulaužius 2015 metų branduolinį susitarimą.
Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija antradienį aktyvavo sutartyje numatytą ginčų sprendimo mechanizmą. Tikslas yra priversti vadovybę Teherane neribotai vykdyti savo įsipareigojimus.
Iranas palaipsniui mažino tarptautinės sutarties įsipareigojimus, kai JAV 2018 metais pasitraukė iš susitarimo.
Prezidento Hassano Rouhani duomenimis, Iranas šiuo metu sodrina daugiau urano nei prieš 2015-aisiais pasirašytą branduolinį susitarimą. „Spaudimas Iranui didėja, tačiau mes toliau darome pažangą“, - sakė jis ketvirtadienį savo kalboje per televiziją.
Branduoline sutartimi norima sutrukdyti Iranui pasigaminti branduolinį ginklą. Smarkiai prisodrintas uranas yra pagrindinė medžiaga atominei bombai kurti.