„Grigeo“ skandalas dėl, kaip teigiama, teršiamų Kuršių marių prikaustė visos Lietuvos dėmesį – įmonės akcijų vertė krito, prekybos tinklai praneša nebepirksiantys „Grigeo“ produkcijos, ją boikotuoti raginai ir kai kurie vartotojai, o Vyriausybė kalba apie platesnį aplinkosauginį įmonių patikrinimą.
Laidoje DELFI 11 viešųjų ryšių ekspertas Mykolas Katkus, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas ir „BOD Group“ valdybos pirmininkas Vidmantas Janulevičius kalbėjo, kad tai yra lūžis Lietuvos verslo istorijoje, po kurio turėtų būti daug labiau atkreipiamas dėmesys į aplinkos apsaugą. Pokalbiu metu atkreiptas dėmesys, kad artimiausiu metu gali pasigirsti dar daugiau panašių istorijų apie kitas įmones, kurios ne visos pasitvirtins. Tad Lietuvos verslo laukia įtemptas laikotarpis.
Kitos įmonės suskubo tvarkytis
M. Katkus laidoje teigė manantis, kad verslui ši tema bus prikišama ilgai, ypač dėl to, kad ji yra aiškiai suprantama visuomenei: aiškiai įsivaizduojama, kaip įvyko Kuršių marių užteršimas.
„Lūžis yra ir jis labai rimtas. Aplinkosauga Lietuvoje niekada nebuvo kertinė tema, kai pasiklausai žmonių pasakojimų, visokių istorijų, susitarimų su aplinkosaugininkais, kartais negali žinoti – jos tikros ar ne, bet žmonės žiūrėjo į tai pakankamai atsipalaidavę dėl to, kad nebuvo kažkokių didelių problemų. Jei kažkas papigiai padangas pasaugo kur nors, po to padega kad atsikratytų, visi sakydavo, toks verslas, niekas rimtai nežiūri.
Po padangų įvykio Alytuje, pamačiau, kad centrinė valdžia labai ignoravo tą temą, bet visuomenėje tai stipriai nuskambėjusi tema. Manau, kad „Grigeo“ vamzdis, kurį visi labai gerai gali įsivaizduoti (…), jis žmonėms įsirėžė į galvą. Alytaus katastrofa, palyginus, mažiau rūpėjo centrinei valdžiai turbūt dėl to, kad valdžia pasikeitusi, Nausėda neseniai savo poste. Aš įsivaizduoju, kaip į abi temas būtų reagavusi Grybauskaitė. Turbūt mes dabar jau trečią aplinkos ministrą būtume pakeitę ir to departamento būtų nebuvę“, – svarstė M. Katkus.
M. Dubnikovas taip pat teigė, kad bus dar ilgai diskutuojama, o „Grigeo“ skandalas kenkia viso verslo įvaizdžiui. Jo nuomone, po šio skandalo kiti verslai suskubo tvarkytis.
„Iš kitos pusės reikia tam tikrų katastrofų, kad padarytume išvadas ir, jeigu kažkas dar turi kur nors kokį vamzdį, tai tikrai sušaukė susirinkimą ir diskutavo apie tai, kaip jį užvirinti, užbetonuoti ar dar kažkaip. (...)Vien finansiškai žiūrint į „Grigeo“ atvejį, jei yra kalba, kad papildomos sąnaudos būtų apie 1 mln. eurų taršos išvalymo, tai tokia įmonė vis tiek būtų pakankamai pelninga, reiškia čia yra požiūrio klausimas, kuris greičiausiai šiai dienai keisis ir nuo to labai priklausys, kokie kaltinimai bus pateikti, įtarimai ir kokio dydžio baudos bus paskirtos. Jei tai pasitvirtins, kad tai buvo visiškas piktnaudžiavimas, į ką panašu, tada šiuo atveju valstybė turėtų arba valstybės žmonės ganėtinai skaudžiai nubausti įmonę, kuri tokiu atveju taip pasielgė ir tokiu atveju būtų sukurtas precendentas, kuris atkreiptų dėmesį į aplinkosaugą“, – mano M. Dubnikovas.
Ragina netapatinti visų verslų
Verslininkas V. Janulevičius teigė tikintis, kad dauguma verslo įmonių sąžiningai vykdo savo pareigas ir nebando sutaupyti ar užsidirbti iš visuomenės sveikatos. Anot jo, negalima visų verslų laikyti vienodais.
„Dauguma verslo sąžiningai moka mokesčius, iš to laikosi mūsų valstybė, iš to gyvena pensininkai, švietimas, sveikatos apsauga ir visa kita. Ir prilyginti visus kažkokiam vienam matmeniui būtų sudėtinga. Antras dalykas, kiek man yra žinoma, „Grigeo“ įmonė įsigijo šitą popieriaus, kartono fabriką. Jis turėjo keturis savininkus iki tol, kol juos įsigijo pati „Grigeo“ įmonė vadovaujama Gintauto Pangonio. Labai abejočiau, kad būtų įmanoma nutiesti be jokių leidimų 12–14 kilometrų vamzdį, kiek girdėjau iš pačios žiniasklaidos, be jokių leidimų galimybių, apeinant tuos pačius valymo įrengimus. Arba tai liekana iš praeities, kuo aš labiau linkęs tikėti, iš seniau egzistavusių vamzdžių, arba tai buvo kažkokie padaryti pakeitimai. Kieno tie pakeitimai buvo padaryti? Buvusių keturių savininkų nuo privatizavimo laikų? Ar vadovaujant ponui Pangoniui? Būtų sudėtinga pasakyti, bet taupyti iš esmės nelabai tokius ženklius skaičius, žiūrint į įmonės apyvartą ir pelną, man sunku tuo patikėti. Norėtųsi sulaukti galutinio teisėsaugos ir aplinkosaugininkų verdikto, ar iš tikrųjų taip buvo. (…) 1–1,5 proc. nuo visos įmonės apyvartos taupymo suma, ar ji galėtų būti tikslas? Aš labai abejoju. Ir turėti tokią riziką: kiekvienas skaičiuoja, vertina tą riziką“, – svarstė V. Janulevičius.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad kalbama apie verslo nusižengimus ir taršą, bet nėra kalbama apie korumpuotus pareigūnus, kurie galimai ėmė kyšius ir nematė problemos.
„Mes daugeliu atžvilgiu nekalbame apie korumpuotus pareigūnus, policininkus, kurie paėmė kyšį ir tikriausiai verslas nesako, kad visa policija būtent tokia, jei vienas paėmė kyšį. Mes manome, kad yra daug sąžiningai dirbančių, atliekančių savo pareigą tėvynės labui ir visuomenės labui. Lygiai taip pat nekalbame apie daktarus, kurie galbūt galimai kažką darė netinkamai. Nekalbame apie kitas visuomenės grupes ir valdininkus.
Šioje vietoje, jeigu verslo mokami mokesčiai ir toms pačioms priežiūros institucijoms, kurios išlaikomos iš to paties verslo ir sukuriama ta gerovė, tai man įdomiausias dalykas, kaip tai galėjo būti ilgą laikotarpį, kad pati valstybė, nes dabar girdime ir daug valdininkų kaltinančių, kad verslas toks neatsakingas, požiūris prastas, bet jei sukurta priežiūros sistema ir verslas išlaiko tą sistemą, yra mokami mokesčiai, yra atsakingi darbuotojai, čia mūsų bendra problema – kad valstybė su verslu buvo susitarusi kažką apgauti. Kaip galima nematyti 6 ar 7 metus? Kas vyksta priežiūros institucijose? Tuo labiau, kad buvo krūvos gyventojų skundų“, – kalbėjo V. Janulevičius.
M. Katkus prideda, kad kiti verslai turėtų atsiriboti nuo „Grigeo“ ir aiškiai parodyti, kad toks elgesys – nederamas.
„Man būtų labai džiugi diena, jei sužinočiau, kad p. Pangonis viso to nežinojo ir buvo sąmokslo auka, bet, deja, aš bijau, kad visa situacija to teigti dabar neleidžia. Verslas, pirmiausia, prieš kalbėdamas apie Vyriausybės atsakymą, turi apsivalyti pats, turi aiškiai aprodyti, kad toks elgesys netoleruojamas, nes kenkia verslui, kenkia prestižui Lietuvoje, kenkia mūsų pramonės konkurencingumui Šiaurės šalyse, nes jos dabar gali sakyti, kad esate neskaidrūs – šalis, kuri sistemiškai teršiama.
„Ikea“ – didžiulis produkcijos pirkėjas netiesiogiai, bet per baldų fabrikus labai aiškiai parodo, kad toks elgesys netoleruotinas ir, manyčiau, kad tai yra gerai, nes jei dabar ta įmonė išsisuktų baudele ir po to išgyventų nepadarius jokių esminių pasikeitimų – tais pačiais savininkais, vadovais, manau, prarastume pasitikėjimą kaip šalis ir mūsų pačios visuomenės pasitikėjimą, kad šioje šalyje yra atskaitomybės sistema. Dabar „Grigeo“ izoliuota problema, bet gali taip būti, kad ilgalaikiu metu tai gali tapti visu mastu verslo problema ir tai būtų blogiausia“, – teigė M. Katkus.
Gamyklos niekas negriaus
Dubnikovas palygino „Grigeo“ skandalą su finansų sektoriaus nelaimėmis Baltijos šalyse, kai pinigų plovimo prevencija buvo nevisiškai tinkamai vykdoma – kai kurie vardai pasitraukė iš bankininkystės veiklos, bet nuo to pati veikla neišnyko.
„Šiame skandale, jeigu pasitvirtins patys blogiausi scenarijai, labiausiai gali nukentėti finansiškai akcininkai, kurie gali keistis. Šiuo atveju fabrikas neišnyks, jis po viso šito reikalo bus švaresnis ir, galbūt, su kitu pavadinimu bus. O kas bus akcininkai po viso proceso, parodys laikas. Lietuva pačio fabriko nepraras. Kai kurie darbuotojai gali prarasti darbą, ypatingai tie, kurie, galbūt, sklendę sukinėjo. Bet iš esmės ši pramonės šaka išliks ir čia bus, nes fabriko niekas nenugriaus“, – sakė M. Dubnikovas.
Prasidės „raganų medžioklė“
M. Katkus įtaria, kad po šių skandalų prasidės vadinamoji „raganų medžioklė“. Tai yra, užgrius daugybė skundų dėl kitų įmonių, kurie nebūtinai bus teisingi.
„Po „Ekologistikos“ ir „Grigeo“ atvejų, po kelių mėnesių, įeisime į raganų medžioklės etapą, kuris rinkimų metu padidės. Žmonės skųs, tikrins, ieškos kaltų, bandys atleisti tikrintojus arba uždaryti visas įmones. Visi skandalai, kartais ir lunatikuojančių piliečių pranešimai, kad kažkas užteršė, įgyja visiškai kitą prasmę ir, manau, kad verslui vienintelis būdas, pirmas dalykas, atsiriboti ir lokalizuoti šį atvejį, parodant, kad „Grigeo“, nepaisant kokių galėjo būti sąmokslų teorijų, nėra šios bendruomenės dalis, nes kitu atveju mes sulauksime labai audringos įstamdavystės veiklos, kuri gali išginti ir tą patį verslą ir apsunkinti gyvenimą žmonėms“, – teigė M. Katkus.
