Inžinieriai jau kelis dešimtmečius bando pasiekti tolygesnį degalų degimą varikliuose. Į degimo kamerą patekęs degalų ir oro mišinys yra uždegamas viename taške (ties uždegimo žvake), o tai nėra labai efektyvu. Šiuo metu yra eksperimentuojama su kitokiomis uždegimo sistemomis, tačiau „Mahle“ mano, kad galima pakeisti į degalų įpurškimo modelį.
Dabar degalai įpurškiami tiesiai į degimo kamerą (tiesioginis įpurškimas, „direct injection“) arba į įsiurbimo kolektorių („port injection“). Nei vienas, nei kitas pasirinkimas nėra labai efektyvus, bet „Mahle“ sumanė, kad iš šių dviejų variantų visai nereikėtų rinktis.
MJI technologija pastelkia vadinamąją prieškamerę – papildomą degimo kamerą kiekviename cilindre. 95 proc. benzino yra įpurškiami į kolektorių ir į degimo kamerą patenka įprastai. Ten oro ir degalų mišinį suslegia judantis stūmoklis. Tuo pat metu veiksmas vyksta ir prieškamerėje – čia tiesiogiai įpurškiami likę 5 proc. degalų, kurie yra sumaišomi su oru. Tuomet juos uždega įprasta degimo žvakė. Šis iš dalies sudegusio benzino ir labai karšto oro mišinys tuomet įsiveržia į pagrindinę degimo kamerą, kurioje jau yra suslėgtas pagrindinis mišinys. Dėl to įvyksta homogeniškas degimas. Inžinieriai teigia, kad naudojant MJI technologiją, degimas įvyksta greičiau, sukuriama daugiau galios, galima pasirinkti liesesnį mišinį nei įprasta, ypač kai galios reikalavimai yra menki.
„Mahle“ sukūrė ir pasyvią MJI versiją. Ši neturi tiesioginio įpurškimo į prieškamerę – vietoje to dalis degalų ir oro mišinio suslėgimo metu patenka į prieškamerę pro mažas skylutes. Taigi, pasyviąjai MJI pakanka vieno purkštuko cilindrui. Tuomet žvakė uždega mišinį prieškamerėje, jis plečiasi, išsiveržia į degimo kamerą ir uždega likusią mišinio dalį. Taigi, skirtumas tarp aktyvios ir pasyvios sistemos tėra tas papildomas purkštukas prieškamerėje.
Ir nemanykite, kad visa tai – neįmanoma. „Honda“ kadaise jau gamino variklius, naudojančius panašią „Compound Vortex Controlled Combustion“ sistemą. „Mahle“ išradimas yra paprastesnis ir jau yra naudojamas kai kuriuose Formulės 1 boliduose.
„Mahle“ jau kalbasi su keliais variklių gamintojais, kurie galbūt norėtų išbandyti šią sistemą. Ji turi daug privalumų. Kadangi mišinys gali būti liesesnis, tarša potencialiai būtų mažesnė. Tiesa, reikia palaukti, kol tai pamatysime – pagal skirtingus taršos rodiklius kitos įpurškimo sistemos gali būti ir pranašesnės, nors vidutiniškai „Mahle MJI“ technologija turėtų jas lenkti.
Ypač hibridiniuose automobiliuose. „Mahle“ teigia, kad MJI tam puikiai tinka — technologiją galima pritaikyti ir dviejų ar trijų cilindrų varikliams. Kadangi jiems padėtų baterijos, jie galėtų ilgiau deginti itin liesą mišinį. Tai gamintojams labai patiks, kadangi jau reikia taikytis prie 2020-ųjų Europos Sąjungos reikalavimų vidutinei modelių gamos taršai.
Ar išvysime „Mahle MJI“ masinės gamybos automobiliuose artimiausiu metu? Tikriausiai, kad taip. Technologija jau yra pakankamai išvystyta, kad būtų galima ja pasitikėti. Ji tinka ir mažiems, ir dideliems varikliams. Nors greitai rinką užkariaus elektromobiliai, ilgą laiką dauguma žmonių vis dar važinės benzininėmis transporto priemonėmis. MJI gali padėti sumažinti taršą ir degalų sąnaudas, todėl tikėtina, kad gamintojai šia sistema susidomės.
