Tačiau po pietų parlamentarams susirinkus į vakarinį posėdį, situacija pasikeitė kardinaliai.
Kiek anksčiau Seimui nubalsavus po pateikimo svarstyti LRT įstatymo pataisas, pagrindiniu Seimo komitetu svarstyti šias pataisas buvo paskirtas Ramūno Karbauskio vadovaujamas Kultūros komitetas, papildomais – Valerijaus Simuliko vadovaujamas Žmogaus teisių ir Dainiaus Gaižausko vadovaujamas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetai.
Pastarajam komitetui priklauso ir TS-LKD lyderis Gabrielius Landsbergis.
Tačiau būtent dėl NSGK dalyvavimo ir susikirto parlamentarai. Seimo narė, LVŽS atstovė Agnė Širinskienė siūlė protokoliniu nutarimu pakeisti NSGK į kitą komitetą. Jai pritarė ir pats NSGK pirmininkas „valstietis“ D. Gaižauskas.
Pastarasis teigė, kad komitete esant balsų pusiausvyrai valdančiosios koalicijos ir opozicijos atstovų, svarstyti klausimo „nepavyks per amžius“.
Pasak „valstiečių“ atstovo D. Gaižausko, komitete šeši mandatai priklauso valdančiosios koalicijos atstovas, šeši – opozicijai. Pastariesiems boikotuojant dalyvavimą klausimo svarstyme, komitete neužtenka kvorumo tokiam svarstymui pradėti.
Neapsvarsčius įstatymo projekto papildomuose komitetuose, pagrindinis komitetas negali priimti sprendimo ir klausimas netraukiamas į Seimo posėdžių darbotvarkę.
A. Širinskienė teigė, kad komiteto keitimo klausimas iškilo, nes būtent NSGK daugiau nei pusę metų, nuo Vyriausybės išvados gavimo, nesvarstė LRT įstatymo pataisų, vilkindami įstatymo svarstymo pateikimą Seimo posėdžių salėje.
DELFI primena, kad minėtu momentu NSGK vadovavo Seimo narys Vytautas Bakas, anksčiau priklausęs LVŽS frakcijai Seime, o dabar dirbantis Mišrios grupės seniūno pavaduotoju.
Konservatorius Jurgis Razma, socialdemokratai Dovilė Šakalienė ir Julius Sabatauskas teigė, kad toks A. Širinskienės siūlymas prieštarauja Seimo statutui, ir esą siūlymas dėl komitetų paskyrimo ar išbraukimo gali būti teikiama išimtinai tik Seimo posėdžiui pirmininkaujančio asmens.
Tam pritarė ir pats G. Landsbergis.
Posėdžiui pirmininkavęs Viktoras Pranckietis tokio nutarimo neįtraukė į darbotvarkę: „Kadangi teikiu ne aš, tai aš jo ir neteikiu.“
Klausimas dėl komitetų, kurie turėtų svarstyti LRT įstatymo pataisas – itin karšta diskusija Seime.
Pataisos, kurias teikė „valstiečiai“, numato LRT valdymo pertvarką, taip pat apribotų įstaigos administracijos galias, draustų reklamos galimybę visuomeniniame transliuotojuje.
Tokių pataisų teikėjai teigia, kad pataisos taip pat užtikrintų efektyvesnę LRT finansų kontrolę, o tai pagerintų LRT skaidrumą ir atskaitomybę prieš visuomenę, mat visuomeninis transliuotojas yra išlaikomas iš biudžeto lėšų.
Pataisoms oponuojantys konservatoriai bei socialdemokratai jas įvardina kaip valdančiųjų norą kontroliuoti šią žiniasklaidos priemonę ir bandymą politikams kištis į visuomeninio transliuotojo turinį.
Pataisoms taip pat nepritaria ir LRT vadovybė – administracijos generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė bei LRT Taryba.
Pastaroji yra pateikusi savo siūlymus dėl įstatymo projekto, kuriuose nepritaria siūlomam LRT valdymo modeliui.
LRT įstatymo pataisų priešininkai taip pat turi ir kai kurių žiniasklaidos bei visuomeninių organizacijų paramą.
Rietenos Seime dėl NSGK komiteto kilo paaiškėjus, kad kaip papildomu paskirtasis komitetas nėra iki šiol apsvarstęs LRT įstatymo pataisų, o praėjusią savaitę savo posėdyje ketino svarstyti įregistruotą įstatymo projekto variantą.
Tuo tarpu LRT vadovybės bei Seimo opozicijos pastangomis, prieš kurį laiką Kultūros komitete buvo sudaryta darbo grupė, kuri parengė naują minėtų pataisų variantą, kuris, kaip teigiama, priimtinas būtų visoms šalims.
G. Landsbergis antradienį Seime siūlė laikytis būtent šio varianto ir teigė nesuprantantis, kodėl būtent tokios pataisos nenešamos į NSGK svarstymui.
Tuo tarpu NSGK vadovas D. Gaižauskas sako baiminantis, kad palikus komitetą svarstyti LRT įstatymo projekto, klausimas „niekada nebūtų svarstomas“, nes jį boikotuotų G. Landsbergio opozicija.
Kituose Seimo komitetuose balsų persvarą turi valdančiosios koalicijos atstovai.
Ir nors rytiniame Seimo posėdyje LRT ir jos šalininkai Seime šventė pergalę, vos pradėjus svarstyti vakarinio posėdžio darbotvarkę, situacija pasikeitė kardinaliai.
A.Širinskienė, posėdžiui pirmininkavusiam Seimo vicepirmininkui Arvydui Nekrošiui suteikus žodį, Seimo nariams citavo dokumentą – Konstitucinio Teismo nutarimu grįstą praėjusios Seimo kadencijos Etikos ir procedūrų komisijos sprendimą, kad, priešingai nei rytiniame posėdyje tikino konservatoriai ir socialdemokratai, Seimas balsavimu gali nuspręsti, ar priimti protokolinį sprendimą dėl komitetų kaitos, t.y. kad tik balsavimu visas Seimas, o ne posėdžio ar Seimo pirmininkas ir ne Etikos ir procedūrų komisija, gali tokį sprendimą priimti.
Opozicijai bandžius prieštarauti tokiam “valstietės” pateiktam išaiškinimui ir grasinant kreipimusi į Konstitucinį Teismą, klausimas balsavimui visgi buvo teiktas.
Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas, konservatorius Antanas Matulas išsakė priekaištų posėdžio pirmininkui, kad šis nestabdo pasisakymų kai kurių Seimo narių.
Jis sakė: “Kada vienas ten snarglių ant palangės tepliotojas dergia Lietuvą, dergia žiniasklaidą, jūs sėdit, šypsotės ir nesugebat nutraukt jo. Tai taip tikriausiai nereikėtų daryti”.
Po balsavimo paaiškėjo, kad dauguma Seimo narių pritarė NSGK išbraukimui iš papildomo komiteto LRT įstatymo svarstyme.
Po tokio balsavimo buvęs “valstiečių”, o dabar – Mišrios grupės Seimo narys Povilas Urbšys Seimo narę A. Širinskienę išvadino “Susaninu, kurį kažkas įvedė į tas konstitucines pelkes”, ir perspėjo, kad klausimas tęsis Konstituciniame Teisme.