Šiuo metu šalyje atnaujinama dar 430 daugiabučių namų, o arti 1000 daugiabučių atnaujinimo projektų, turinčių gyventojų pritarimą, bus pradėti įgyvendinti artimiausiu metu. Iš viso nuo 2013 m., kai į renovacijos procesus įsitraukė savivaldybės, iki 2019 m. atnaujinta daugiau kaip 2400 daugiabučių arba 70 tūkst. butų.
„Pastarųjų metų rezultatai išryškina keletą svarbių renovacijos proceso aspektų. Pirmiausia džiugina tai, jog auga gyventojų, norinčių atnaujinti savo daugiabutį, skaičius. Šią tendenciją išryškina ne tik kasmet didėjantis Agentūros gaunamų paraiškų kiekis, bet ir visuomenės nuomonės tyrimų rezultatai – 2019 m. pabaigoje „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa parodė, jog net 77 proc. Lietuvos gyventojų, gyvenančių daugiabučiuose, pastatytuose iki 1993 m., norėtų atnaujinti savo daugiabutį“, – pastebi Valius Serbenta, Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) direktorius.
Motyvuoja mažesnės sąskaitos
Daugiau nei perpus sumažėjusios sąskaitos už šildymą yra viena esminių priežasčių, skatinančių gyventojus teikti paraiškas renovuoti daugiabutį. Priklausomai nuo investicijų į namo modernizavimą, renovuotas daugiabutis vidutiniškai sutaupo 50–60 proc. pastato šildymui naudojamos energijos.
Pasak V. Serbentos, vertinant dabartinius renovacijos procesus, matyti ir nerimą keliančių tendencijų, iš kurių ryškiausia – statybinių organizacijų pajėgumų trūkumas.
Vertinant 2019 metų rezultatus atskirose savivaldybėse, matyti, jog renovacijos procesai aktyviau vyko mažesnėse šalies savivaldybėse. Praėjusiais metais Zarasų raj. savivaldybėje atnaujinta 17 daugiabučių, Biržuose – 12, Jonavos ir Tauragės rajonų savivaldybėse – po 11 daugiabučių. Didžiuosiuose šalies miestuose daugiabučių renovacijos procesai praėjusiais metais vyko kiek lėčiau – Kaune atnaujinta 19 daugiabučių, Vilniuje – 15 , Klaipėdoje – 8.
„Išties džiugu, jog atskirose šalies savivaldybėse, kaip, pavyzdžiui, Zarasų, per praėjusius metus buvo atnaujinta apie 10 proc. visų energiškai neefektyvių miesto daugiabučių. Tuo tarpu didžiosioms savivaldybėms reikėtų stipriai pasitempti,“ – pastebi V. Serbenta.
Renovacija vis svarbesnė ir ES mastu
Ekspertas primena, kad daugiabučių renovacija įgauna vis didesnę svarbą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje (ES). Šiandien net 75 proc. Europos pastatų yra energetiškai neefektyvūs ir jie sunaudoja 40 proc. visos energijos ir į atmosferą išleidžia 36 proc. šiluminį efektą visų sukeliančių dujų.
Mažinti šių pastatų sunaudojamus energijos kiekius ES vadovai parengė ES Pastatų energinio efektyvumo direktyvą, kuri įsigalioja jau nuo šių metų pradžios. Susitarimu siekiama, kad didžioji dalis pastatų ne vėliau kaip iki 2050 m. taptų neutralūs anglies dioksido išmetimui ir ekonomiškai efektyviai pertvarkyti į beveik nulinės energijos, t.y. beveik nevartojančius energijos pastatus.
Tai reiškia, kad iki 2030 m. Lietuvoje turėtų būti atnaujinta apie trečdalį visų senų pastatų, iki 2040 m. – apie du trečdalius, visi likę – iki 2050 m.
Vis dar galima teikti paraiškas
Ekspertas primena apie šiuo metu galiojantį kvietimą teikti paraiškas renovuoti daugiabutį. Tiesa, norintiems gauti valstybės paramą kompleksiškai renovuoti daugiabutį liko mažiau nei mėnuo – iki sausio 31 d. – pateikti paraiškas Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) regioniniuose padaliniuose.
Šio kvietimo metu yra numatyta daugiabučių renovacijai skirti 150 mln. eurų, o energinį efektyvumą didinančioms priemonėms skiriama finansavimo dalis sudarys 50 mln. eurų, kompensuojant 30 proc. investicijų, tenkančių energinį efektyvumą didinančioms priemonėms.
Pagal šį kvietimą vykdomiems projektams taip pat numatoma 100 proc. apmokėti arba kompensuoti projekto parengimo, administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidas, taip pat 100 proc. padengti nepasiturintiems butų savininkams tenkančias išlaidas.
Užsakymo nr.: PT_83267379