Seimas gruodį pritarė Seimo rinkimų įstatymo pakeitimui, kuriuose partijoms taikoma 3 procentų riba, o koalicijoms – 5 procentų. Iki šiol partijoms buvo taikoma 5 procentai, o koalicijos – 7 procentai.
Antradienio rytą valdančioji koalicija paskelbė, kad dėl veto atmetimo nuomonės neišsiskyrė – visi koalicijos atstovai turėtų balsuoti už veto atmetimą.
Tvirtinant posėdžio darbotvarkę, opozicijos atstovas Jurgis Razma konservatorių frakcijos vardu siūlė šiandien įvykdyti tik Seimo rinkimų įstatymo pateikimą, jį ir vetavo prezidentas, o kadangi Seimo sesija dar bus pratęsta, apsispręsti būtų galima kitą kartą, ne šį antradienį.
Tačiau Seimas apsisprendė, kad šis klausimas bus išspręstas dar šiandien.
Prezidento G. Nausėdos patarėjas vidaus politikai Povilas Mačiulis Seimui pristatė argumentus, kodėl prezidentas šį pakeitimą vetavo.
„Motyvai yra išvardinti dekrete, pabandysiu trumpai išskirti keletą jų: įstatymas buvo priimtas dėl platesnio politinių jėgų atstovavimo Seime, bet jis atspindi tik kiekybinį nustatyto teisinio reguliavimo pasekmių vertinimo kriterijų, nėra įvertinamas kokybinis aspektas“, – sakė patarėjas ir pridūrė, kad bijoma didesnio Seimo susiskaldymo.
„Džiugu, kad prezidentas vetavo šį projektą, kurį aš pavadinčiau ne kartelės mažinimo, o įstatymo projektas savo koalicijos partneriams“, – garsiai svarstė Andrius Mazuronis. Įvardindamas tokį elgesį kaip korupcines apraiškas.
„Ne tik prezidentas, bet ir Seimo nariai viską stebi ir žiūri pakankamai atidžiai, prezidentas, taip pat yra įvertinęs, kad galimai šitas įstatymas yra keičiamas ir dėl asmeninių interesų“, – Seimo posėdžių salėje sakė prezidento patarėjas.
P. Mačiulis pabrėžė, kad jei žaidimo taisyklės būtų nustatomos kitai kadencijai, o ne šiems Seimo rinkimams, įstatymo prezidentas, greičiausiai, nevetuotų.
Norėjo slapto balsavimo
Konservatorius Jurgis Razma frakcijos vardu pasiūlė rengti slaptą balsavimą.
„Dalis Seimo narių yra verčiami balsuoti, jiems laužomos rankos“, – situaciją įvardijo M. Majauskas. Tam pritarė ir kiti opozicijos atstovai.
Iš pradžių Seimas balsavo, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ar laikyti nepriimtu. Po balsavimo paaiškėjo, kad klausimas bus iš naujo svarstomas. Už tai, kad įstatymas būtų svarstomas iš naujo balsavo 71, už tai, kad būtų nepriimtas – 57 Seimo nariai.
Socialdemokratas Bronius Bradauskas po balsavimo pareiškė, kad balsuodamas jis susimaišė, paprašė jo balsą užskaityti prieš, tačiau balsavimo rezultato tai nebekeičia.
Tai reiškia, kad valdantieji turėtų su nerimu laukti šio klausimo priėmimo, B. Bradauskui savo balsą atsiėmus, faktinėje balsavimo daugumoje yra 70 parlamentarų.
Nusprendus įstatymą svarstyti iš naujo, priėmimo metu būtų sprendžiama, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų – tam reikia, kad už įstatymą balsuotų ne mažiau kaip 71 Seimo narys.
Valdantieji siekia prezidento veto atmesti ir priimti grąžintą įstatymą. Seimo rytiniame posėdyje numatyta jį pateikti, per pietų pertrauką įstatymą apsvarstytų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, o vakariniame posėdyje numatytas priėmimas.
Kaip balsavo?
Sprendimą iš naujo svarstyti įstatymo projektą balsavo bene visa valdančioji dauguma – vienintelis klausimo nepalaikė valstietis Stasys Tumėnas, jis balsavo už tai, kad įstatymas būtų nepriimtas ir būtų grįžtama prie 5 ir 7 procentų kartelės. Kita valstietė Laimutė Matkevičienė registravosi, bet balsavime nedalyvavo.
Pirmadienį žlugusi Seimo frakcijos „Lietuvos gerovei“ atstovai taip pat palaikė valdančiųjų sprendimą: už balsavo Vytautas Kamblevičius, Ona Valiukevičiūtė, Rimas Andrikis, Juozas Imbrasas, Kęstutis Bartkevičius, Algimantas Dumbrava. Šiuo metu visi šie parlamentarai dirba Mišrioje Seimo narių grupėje.
Valdančiųjų pasiūlymą taip pat palaikė šie Mišrios Seimo narių grupės nariai: Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Rimantas Jonas Dagys, Remigijus Žemaitaitis, Povilas Urbšys ir vėliau savo balsą atsiėmęs B. Bradauskas.
Daugiau demokratijos
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sakė, kad mažesnė kartelė užtikrina didesnį demokratijos lygį. O Prezidentas G. Nausėda, kritikuodamas Seimo priimtą sprendimą, tikino, kad likus mažiau nei metams iki rinkimų, keisti žaidimo taisykles nėra protinga.
„Žemesnių rinkimų slenksčių nustatymas daugiamandatėje rinkimų apygardoje atvestų prie didesnės Seimo fragmentacijos, apsunkintų valdančiosios koalicijos formavimą ir trikdytų sklandų Seimo bei Vyriausybės darbą“, – pranešime cituojamas G. Nausėda.
„Piliečių nusivylimo demokratinėmis institucijomis problema neturėtų būti sprendžiama skubotais ir neišdiskutuotais rinkimų įstatymų pakeitimais“, – kalbėjo prezidentas.