Darbotvarkėje numatyta priimti galutinį sprendimą dėl Seimo rinkimų įstatymo, kuris rinkimų barjerą partijoms mažina nuo 5 proc. iki 3 proc., o koalicijoms – nuo 7 iki 5 procentų.
Iš pradžių Seimas balsuos, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ar laikyti nepriimtu. Nusprendus įstatymą svarstyti iš naujo, priėmimo metu būtų sprendžiama, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų – tam reikia, kad už įstatymą balsuotų ne mažiau kaip 71 Seimo narys.
Valdantieji siekia prezidento veto atmesti ir priimti grąžintą įstatymą. Seimo rytiniame posėdyje numatyta jį pateikti, per pietų pertrauką įstatymą apsvarstytų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, o vakariniame posėdyje numatytas priėmimas.
„Kodėl taip galima greitai – nes prezidentas savo dekretu nieko daugiau nepasiūlė, tik nepritarti projektui, todėl mes atskirų diskusijų neturime, tik lieka principinis dalykas, ar lieka įstatymas, koks buvo, ar toks, kokį priėmė Seimas ir ką prezidentas siūlo vetuoti“, – BNS sakė Seimo pirmoji vicepirmininkė „valstietė“ Rima Baškienė.
Pataisas dėl rinkimų kartelės mažinimo Seimas priėmė gruodį, daugiausiai valdančiųjų balsais. Jie laikosi pozicijos, kad nuleidus kartelę Seime bus atstovaujama didesniam rinkėjų skaičiui.
G. Nausėda pataisas vetavo argumentuodamas, kad žemesni rinkimų slenksčiai lemtų didesnį Seimo susiskaldymą į smulkias frakcijas ir mažesnį Vyriausybės stabilumą.
Taip pat prezidentas pažymėjo, kad sprendimas mažinti kartelę likus mažiau nei metams iki Seimo rinkimų prieštarauja gerajai tarptautinių institucijų įtvirtintai rinkimų praktikai.
Šiuo metu partijos dalyvauja mandatų dalybose, kai daugiamandatėje apygardoje pasiekia 5 proc. kartelę, koalicijos – 7 proc. kartelę.
Prezidentas anksčiau buvo reiškęs paramą siūlymui mažinti kartelę iki 4 ir 6 procentų.