Kaip pranešė Aliaskos valstijos policijos pareigūnai, 30-ies metų amžiaus Tysonas Steele buvo rastas tarp savo atokiai stovėjusios sodybos griuvėsių Susitnos slėnyje ketvirtadienį ryte, atlikus patikrinimą sunerimusių draugų prašymu.
Pareigūnų bendrintoje aeronuotraukoje užfiksuota, kaip T. Steele stovi tarp apsnigtų savo namo likučių ir mojuoja policininkų sraigtasparniui. Jam už nugaros matyti sniege didelėmis raidėmis parašytas pagalbos prašymas SOS, informuoja CNN.
„Viskas, ką turėjau, buvo toje trobelėje“, – pareigūnams sakė išgelbėtasis. Jis papasakojo, kad po gaisro mito konservais ir riešutų sviestu, o miegojo sniego urve bei laikinoje pastogėje, kurią įsirengė aplink krosnį.
Ugnis pasiglemžė beveik viską, įskaitant šunį
T. Steele teigimu, šioje sodyboje, esančioje maždaug už 32 kilometrų nuo gyventojų surašymo vietos Skwentna, jis gyveno nuo rugsėjo mėnesio. Savo namus jis apibūdino kaip „Quonset“ trobelę, t. y. lengvas karkasas, uždengtas plastiko brezentu. Statinį vyras nusipirko iš Vietnamo karo veterano.
Nelaimėlis valstijos policijos pareigūnams prisipažino, kad gaisras kilo dėl „per skubėjimą“ padarytos klaidos. Norėdamas greičiau įkurti ugnį, jis į krosnį įgrūdo didelį kartono gabalą. T. Steele mano, jog degančio kartono gabalėlis išlėkė per kaminą ir nusileido ant stogo.
Vyras pabudo gruodžio 17 d. ar 18 d. (tiksliai neprisimena) naktį ir išgirdo, kaip lydosi stogo danga. Išėjęs į lauką, jis pamatė, jog „visas stogas skendi liepsnose“.
Kaip T. Steele sakė policininkams, „trobelė supleškėjo greičiau, nei galėjau įsivaizduoti“.
Jis pradėjo nešti lauk įvairius daiktus, įskaitant antklodes ir medžioklinį šautuvą, tačiau labiausiai norėjo išgelbėti šokolado spalvos šešerių metų amžiaus Labradoro retriverį Philą. T. Steele liepė šuniui bėgti į lauką, ir kai šis nušoko nuo lovos, vyras pamanė, kad augintinis saugiai paliko trobelę. Tačiau išėjęs į lauką, T. Steele išgirdo iš vidaus sklindantį Philo kaukimą. „Maniau, kad jo tikrai nebėra viduje“, – sakė jis.
„Mane apėmė isterija... Nerandu žodžių savo skausmui apibūdinti. Tiesiog rėkiau“, – gelbėtojams prisipažino jis.
Užrašas SOS sniege
Deja, T. Steele neturėjo kada apraudoti savo keturkojo bičiulio, nes reikėjo pasukti galvą, kaip išgyventi. Vyras ne kažin ką teišmanė apie aplinkinę vietovę bei nežinojo, kurie iš daugybės vandens telkinių yra pakankamai gerai užšalę, kad būtų saugu pereiti.
Jis surinko nesudegusius maisto produktus (įvairius konservus, truputį pupelių ir riešutų sviesto) ir suprato, jog visą mėnesį kasdien gali suvalgyti po dvi skardines. Tiesa, nemažai skardinių nuo karščio prakiuro, ir jų turinys susimaišė su degančios trobelės dūmais.
„Konservų skonis priminė degėsius, visai kaip mano namai.“
T. Steele turėjo „niekam tikusį“ telefoną, kurį naudojo skambinti draugams ir šeimos nariams, tačiau teisėsaugos pareigūnai pranešė, jog jis sudegė. Nelaimėje atsidūręs vyras tikėjosi, kad kas nors kreipsis į policiją, kai negalės jam prisiskambinti. Jei niekas nebūtų atvykęs 35-ąją dieną po gaisro, T. Steele ketino ieškoti pagalbos pats.
Iš pradžių jis miegojo sniego urve, tačiau vėliau susirentė geresnę pastogę iš brezento likučių ir medienos atraižų. Taip pat sniege jis užrašė SOS ir apvedė raides pelenais, kad išsiskirtų baltame fone.
Buvo taip šalta, kad vos po kelių minučių kibire esantis šlapimas virsdavo ledu. Galiausiai maždaug po 20 dienų T. Steele virš galvos išvydo Aliaskos valstijos policijos pareigūnų sraigtasparnį.
Padegėlį išgelbėjo pilotas Cliffas Gillilandas ir taktinių skrydžių pareigūnas Zacas Johnsonas. Jie leido jam nusiprausti po dušu ir atvežė maisto iš „McDonald’s“. Dabar S. Steele planuoja vykti į Solt Leik Sitį, kur gyvena jo šeimos nariai.
„Jie turi šunį“, – sakė jis.