Irano surengta raketinė ataka buvo savotiškas atsakas į JAV drono operaciją netoliese Bagdado oro uosto, per kurią žuvo Irano karo vadas Qasemas Soleimani, skelbia „Associated Press“.

Naujienų agentūros korespondentų komanda pirmadienį lankėsi apgadintoje Ain al Asado bazėje, kur savo akimis matė gilius sprogimų paliktus kraterius ir apgadintus karinius treilerius. Vizito metu stebėti kariai nuolaužas krovė į sunkvežimius ir ruošė išvežimui.

Tuo metu CNN žurnalistai publikuoja karinėje bazėje per bombardavimus buvusių karių išgyvenimus.

Akeemas Fergusonas buvo bunkeryje, kai jo būrys gavo kraują stingdantį radijo pranešimą, kad jų kryptimi skrieja šešios Irano balistinės raketos.

Betono luitas, po kuriuo jie slėpėsi, nebūtų apsaugojęs nuo Irano paleistų raketų, skelbia CNN.

„Tvirtai suspaudžiau savo šautuvą, nuleidau galvą ir stengiausi galvoti apie ką nors gražaus, todėl mintyse pradėjau dainuoti savo dukroms, – sakė 183 cm ūgio Jungtinių Amerikos Valstijų vyresnysis puskarininkis. – Ir tiesiog laukiau. Tikėjausi, kad, kas benutiktų, viskas įvyks greitai. Buvau 100 proc. pasiruošęs mirti.“

A. Fergusonas visai nenukentėjo, kaip ir kiti JAV kariai ir civiliai rangovai, buvę Ain al Asado karinėje bazėje. Sausio 8 d. ryte Irano paleista serija balistinių raketų jų nekliudė. Tai buvo didžiausio masto ataka prieš bazę su JAV kariais per pastaruosius dešimtmečius.
Kariai stebėjosi, kad įvyko tikras „stebuklas“ ir niekas nežuvo.

CNN rašo, kad pirmosios raketos smogė 1.34 val. vietos laiku. Po jų sekė dar trys papliūpos daugiau nei 15 minučių intervalais. Visa ataka truko ilgiau nei dvi valandas. Bazėje buvę kariai šį laikotarpį apibūdino kaip kupiną įtampos, baimės ir bejėgiškumo jausmo.

„Galima apsiginti (nuo sukarintų pajėgų), bet niekaip neapsiginsi nuo raketų, – pareiškė bazės JAV karo aviacijos saugumo pajėgų vadas kapitonas Patrickas Livingstone’as, turėdamas omenyje ankstesnes ginkluotų grupuočių atakas naudojant raketas. – Šiuo metu ši bazė nėra pritaikyta gintis nuo raketų.“

Pulkininkė leitenantė Staci Coleman buvo viena iš JAV karių būrių vadžių, liepusių slėptis bunkeryje. Maždaug po pusantros valandos, praleistos slėptuvėje, jai pradėjo kilti abejonės.

„Sėdėjau bunkeryje ir ėmiau galvoti, kad gal priėmiau netinkamą sprendimą, – pasakojo ji. – Maždaug po 10 minučių pasigirdo sprogimų garsai, ir supratau, jog nesuklydau. Drebėjo viskas aplinkui, triukšmas buvo labai garsus. Jaučiau sprogimų bangas. Žinojome, kad raketos krinta visai šalia.“

S. Coleman teigimu, po kiekvienos sprogusios raketos bunkerio durys lankstėsi kaip bangos, tačiau raketos nepataikė nė į vieną bazės bunkerį.

Tuo tarpu A. Fergusonas glaudėsi JAV karių pastatytame bunkeryje – ankštoje slėptuvėje, suręstoje iš 13 cm storio betono luitų, kurie buvo sutvirtinti smėlio maišais. Pro plyšį sienoje jis stebėjo, kaip vyksta puolimas.

„Viename slėptuvės šone yra nedidelė skylutė. Išvydome oranžinės spalvos žybsnį, – prisiminė A. Fergusonas. – Paskui supratome, kad po kiekvieno žybsnio praėjus kelioms sekundėms pasigirsta sprogimas. Blyksnis – bum, blyksnis – bum. Nežinojome, kada viskas liausis. Tiesiog sėdėjome ir laukėme pabaigos.“

Po pirmosios salvės keletas karių išbėgo ieškoti sužeistųjų. Kai maždaug po 15 minučių smogė antroji serija raketų, kai kurie iš jų buvo visiškai atviroje vietoje.

Vyresnysis puskarininkis A. Fergusonas sakė, jog nerimavo dėl lauke tarsi spąstuose atsidūrusių bendražygių: „Pasibaigus antrajai papliūpai, bijojau, kad tik jie nebūtų prie vartų, todėl išėjau ir parvedžiau juos atgal į slėptuvę, ir tada tiesiog laukėme.“

Kai buvo tikimasi antžeminio puolimo, A. Fergusonas išlindo iš bunkerio, pasiruošęs susiremti su priešais. Jis pasakojo, kaip su kitais kariais pro taikiklius dairėsi tamsoje. Jie buvo išsekę nuo patirto šoko. Laimei, užpuolikai taip ir nepasirodė.

„Buvome labai pavargę. Tai pats blogiausias adrenalino antplūdis, kokį esu patyręs“, – prisipažino A. Fergusonas. Kai visi kariai išlindo iš bunkerių, daugelis pradėjo šalinti padarytą žalą.

Jie jautė savotišką palengvėjimo ir potrauminio streso sutrikimo derinį. „Viskas buvo daugmaž neblogai, – sakė S. Coleman. – Tačiau žiūrėjome vienas kitam į akis, tarytum klausdami: „Ar gerai jautiesi?“

Keletas karių, su kuriais kalbėjosi CNN reporteriai, paatviravo, jog puolimas pakeitė jų požiūrį į karą. Juk JAV kariuomenė retai kada patiria smūgį naudojant įmantrius ginklus, nes dažniausiai pati rengia pažangiausias atakas pasaulyje.

„Pasižiūri į kitus karius ir pagalvoji: kur bėgsime? Kaip pabėgti nuo raketų? – sakė A. Fergusonas. – Niekam nelinkiu pajusti tokios baimės. Nė vienas pasaulio gyventojas niekada neturėtų atsidurti panašioje padėtyje.“

Karinė oro bazė vakarinėje Irako Anbaro provincijoje – didžiulis kompleksas, maždaug 180 kilometrų nutolęs nuo Bagdado. Jame kartu dirba Irako kariuomenės personalas, maždaug 1500 JAV karių ir JAV vadovaujamos koalicijos, kovojančios su „Islamo valstybės“ teroristais, personalas.

Irano paleistos raketos į bazę pataikė trečiadienį. Tai buvo pats tiesmukiškiausias Irano smūgis Amerikai nuo pat 1979 metų, kai buvo užimta JAV ambasada Teherane. Ataka paskatino nuogąstavimus dėl dar didesnio masto karinio konflikto Artimuosiuose Rytuose, nors abi pusės ir davė aiškiai suprasti, kad dabartinės krizės bent jau artimiausiu metu negilins.


Jungtinės Valstijos skelbė, kad Amerikos kariai per bazės ataką Irake nenukentėjo.

„Buvo paleista daugiau nei 10 didelių raketų, kelios pataikė į bazę“, – sako JAV vadovaujamos kovos su „Islamo valstybe“ Irake ir Sirijoje koalicijos atstovas pulkininkas Mylesas Cagginsas. Jis pridūrė, kad po sprogimų liko gilūs krateriai, apgadinta infrastruktūra ir pastatas, kur gyveno dešimtys karių.

Nors nežuvo nė vienas karys, keli gydomi nuo smegenų sukrėtimo, jais rūpinasi profesionalai. M. Cagginsas pridūrė, kad ankstyvojo perspėjimo sistemos leido laiku sužinoti apie atskrendančias raketas. Bazėje dirbančius karius pulkininkas pavadino tikrais „kovotojais“.

Laikraštis „The Washington Post“, remdamasis aukštu JAV administracijos atstovu, trečiadienį pranešė, kad Iranas specialiai planavo raketų smūgius JAV objektams Irake, kad nukentėtų kuo mažiau Amerikos kariškių.

„Tai suteikė iraniečiams galimybę išsaugoti orumą ir leido abiem šalims atsitraukti nuo karo prarajos, – sakė šaltinis. – JAV pareigūnai dar antradienio dieną žinojo objektų, kuriems Iranas ruošiasi smogti, sąrašą, tik nebuvo žinoma, kuriems konkrečiai“.

Atitinkamą informaciją JAV kariškiai gavo iš Irako valdžios likus kelioms valandoms iki atakų, teigia leidinys.

Anksčiau televizijos kanalas CNN, remdamasis diplomatiniu šaltiniu, pranešė, kad Irakas iš anksto įspėjo amerikiečius, kurios bazės bus atakuojamos, gavęs atitinkamos informacijos iš Irano.

Situacija Artimuosiuose Rytuose smarkiai susikomplikavo po to, kai sausio 3 d. JAV surengė ataką Bagdado oro uosto rajone, per kurią buvo nukautas Irano revoliucinės gvardijos „Al Quds“ specialiųjų pajėgų vadas generolas Qasemas Soleimani.

Irano aukščiausioji nacionalinio saugumo taryba pareiškė padarysiant visa, kad būtų atkeršyta už generolo mirtį. Naktį į sausio 8-ąją Iranas raketomis atakavo dvi Irako karines bazes, kuriomis naudojasi JAV kariuomenė – Ain al Asado bazę šalies vakaruose esančioje Anbaro provincijoje ir Erbilio oro uostą Irako Kurdistane.