Šiaulių rajone gyvenanti Donata Jurgaitienė šiltos žiemos dėka jau sausio mėnesį džiaugiasi ankstyvuoju derliumi. Moteris dalinosi nuotrauka, kurioje užfiksuoti iš jos šiltnamio parnešti ridikėliai ir lauke užauginta rukola, svogūnai bei petražolės.

Tačiau ne visi džiaugiasi tokiais pavasario ženklais. Ekspertai įspėja, kad jei tikroji žiema visgi nutiks, pasekmės augalams, kurie jau pradėjo ruoštis žydėjimui, tai gali baigtis liūdnai.

Gali nukentėti atsparūs šalčiui

„Dar nebuvo viduržiemio, todėl kol kas sunku spręsti, kokia bus reali žiema ir jos pasekmės. Tačiau Lietuvoje mes daug ką pamiršome ir į daug ką nebekreipiame dėmesio. Pavyzdžiui, pamiršome, kad yra atsparūs šalčiui ir ištvermingi augalai. Tarkime, persikai Kanadoje išgyvena kai temperatūra nukrinta 50 laipsnių žemiau nulio. Tačiau pas mus jis gali neišgyventi, nes dėl anomalios šilumos tuoj žydės. Jie jautrūs temperatūriniams svyravimams. Augalų veislės, kurios jautrios temperatūrų svyravimui tikrai nukentės“, – aiškina daktaras Algirdas Amšiejus.

Mokslininkas sako, kad teks apsišarvuoti kantrybe ir laukti, nes prieš akis dar du mėnesiai, per kuriuos gali būti visko. Pas jį patį sode magnolijos jau krauna pumpurus, nors dar, skirtingai nei sakuros Druskininkuose, nežydi. Jei bus daugiau šalčio, jos nukentės.

Gelbėti nėra kaip

„Reikia stebėti. Kondicionieriaus lauke neįjungsime. Kol kas tragedijos nėra, nes tai, kad iki Trijų Karalių nebuvo šalčio nieko baisaus. Dabar dienos ilgėja, o tai žadina gamtą, ir jei nebus minusinės temperatūros, prasidės aktyvi augalų vegetacija. Šaltis spėtų sustabdyti šiuos procesus ir augalai prisitaikytų“, – kalba Gediminas Cijūnaitis, medelyno gediminosodai.lt savininkas.

Jis juokauja, kad žmonėms dabar jau reikia saulės, o augalams nereikia, nes jie turi miegoti. Vasarį vis tiek bus laikas, kada atšals. Jei tuo metu vaismedžiai ir uogynai jau bus pabudę, gali žūti. Toks klimatas mažiau pavojingas atvežtiniams augalams, kuriems tokios sąlygos sąlyginai normalios. Kai kurie pas mus prisitaikyti iš platumų, kur žiemos tokios, kaip buvo iki dabar pas mus.

Kartais tokia žiema, kaip dabar, gali atnešti ir netikėtų pasekmių.

„Pamenu metus, kai trešnės ruošėsi žydėti, tačiau pašalo. Jos žydėjo, bet nesukrovė moteriškų žiedų. Derliaus nebuvo. Kita vertus kartą sausį žydėjo lazdynai. Nors pašalo, tačiau riešutų buvo. Mes galime tik spėlioti, kaip netikėtos sąlygos paveiks vieną ar kitą augalą“, – dėsto A. Amšiejus.

Nenormali šiluma veikia ir gyvūnus.

„Bitės ūžia. Pas kai kuriuos bitininkus jos jau pradėjo auginti perus. Reikia labai žiūrėti, kad nepritrūktų maisto. Dabar reikia duoti kandi tešlą, ne medų, nes šis skatina šeimų vystymąsi, ko šiuo metų laiku nereikia. Dar laukia pusantro mėnesio žiemos“, – aiškina mokslininkas.

Bėdos nemato

Kol kas didesnės bėdos nemato ir grūdinių kultūrų augintojai.

ELTA praneša, kad Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas sako, kad esant dabartiniams orams žieminės kultūros auga puikiai.

„Tokia žiema tinka idealiai. „Angliška“ žiema. Būtų idealu, jei nebūtų didelių temperatūrų svyravimų. Kadangi nėra sniego dangos, tai bet koks staigus atšalimas gali smarkiai pakenkti augalams, nuo šalčio jie gali žūti. Geriausia, kai būna sniego, tada ramu, sniegas apsaugo“, – Eltai teigė A. Macijauskas.

Anot jo, lietinga sausio pradžia taip pat geras ženklas grūdų augintojams, nes žemės ūkis visus metus kentėjo nuo sausros.

„Drėgmė gerai, kol nėra įšalo, ji puikiausiai geriasi į žemę, nes balansas drėgmės yra pažeistas. Du metai iš eilės yra sausringi, o kai kuriuose rajonuose kritulių kiekis tesiekia 50 proc. metinės normos, tai dirvos yra perdžiūvusios ir drėgmės trūkumas vis dar yra“, – sakė A. Macijauskas.
„Jei taip ir toliau tęsis, tai būtų ideali žiema“, – pridūrė jis.

Praeitų metų liepą Vyriausybė paskelbė ekstremalią situaciją dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos teigimu, nuostoliai žemės ūkiui ir kitiems sektoriams pernai buvo išties dideli, net palyginti su 2018 metais, kai stichinė sausra buvo apėmusi gerokai daugiau, t. y. 24 šalies savivaldybes.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)