„Galvų medžiotojo“ S. Vanago agentūra, įmonėms padedanti surasti geriausius vadovus, IT, pardavimo, rinkodaros ir kitų sričių profesionalus, pati siekia pelnyti geriausio darbdavio nominaciją „Superdarbdavio“ konkurse. Apie konkursą galima paskaityti ČIA.
Nuo ko pradėti karjeros pokyčius
Tiems, kurie nusprendė imtis karjeros pokyčių, S. Vanagas turi ne vieną patarimą. O pradėti jis pataria nuo svarbiausio dalyko – susikurti socialinio tinklo „LinkedIn“ paskyrą.
„Biuro darbuotojui tai yra pirmas žingsnis. Taip pat verta į didesnes duomenų bazes, pavyzdžiui, CVbankas.lt, įdėti savo atnaujintą CV. Jei noras yra parduoti rinkai, o ne pradėti savo veiklą, galima atsirinkti 10 personalo atrankos agentūrų, kurios labiausiai rinkoje girdimos ir turi klientų ratą, ir nepabijoti joms prisistatyti.
Jei turi svajonių darbdavį, pas kurį nori dirbti, CV siųsk tiesiai jam. Jei tokio neturi, dažniausiu atveju agentūros padeda lengviau surasti darbą“, – darbo paieškos būdus vardija S. Vanagas.
Kaip agentūros gali būti naudingos
Ekspertas pasakoja, kad personalo atrankų agentūros gali pateikti keletą ar keliolika darbo pasiūlymų. Anot jo, jei kurioje nors agentūroje dirba profesionalių atrankos specialistų, žmogui, dar nežinančiam, ko tiksliai ieško, užtenka prisistatyti ir pokalbio metu jie esą gali nukreipti jį tinkama linkme.
„Agentūrų specialistai mato kliento lūkesčius, finansinius rėžius ir pasiūlymo esmę. Todėl gali pasakyti, kuria linkme žmogus, kaip specialistas, gali judėti. Nesakau, kad visada tai veikia, būna atvejų, kai agentūros suklysta“, – dėmesį atkreipia jis.
Kas nebeveikia, ieškant darbo?
S. Vanagas sako, kad gyvenimo aprašymas ieškant darbo vis dar taip pat sėkmingai veikia, tačiau koją neva gali pakišti dažnai kandidatų naudojamas „Europass“ CV šablonas.
„Labiausiai pjauna, kai kandidatas atsiunčia savo CV „Europass“ formatu. Esu turėjęs porą atrankų, kur kandidatai iš tikrųjų buvo stiprūs, bet klientai atmetė juos vien tik dėl „Europasso“. Jie pakomentavo, kad šie žmonės neturi kūrybiškumo, vadinasi, jie to darbo negalės dirbti. Viena pozicija buvo vadovo lygmens, kita – pardavimo projektų vadovo“, – pavyzdžiu dalijasi atrankų ekspertas.
Žinoma, anot jo, koją kandidatui pakiša ir rašybos klaidos gyvenimo aprašyme, o kas dešimtame kandidato CV neva pasitaiko rašybos klaidų.
„Turėjau ne vieną atvejį, kai vadovas nekvietė žmogaus į pokalbį, nes jo CV rado klaidų. Nors su tuo žmogumi – viskas gerai, buvau jį patikrinusi, bet darbdavys sako: ne, jis daro klaidų, todėl netinka“, – pridūrė karjeros trenerė G. Vaitiekūnaitė.
S. Vanagas čia pat pabrėžia, kad, jei CV trūksta kablelio, dar galima atleisti. Jei pasitaiko akivaizdžių rašybos klaidų, tarkim, nėra nosinės arba vietoje „ū“ – „ų“ ar „u“, tai – jau bėda.
„Agentūra naudinga ir dėl to, kad pafiltruoja ir pakritikuoja tuos kandidatus. Jei pokalbio metu matai, kad žmogus protingas ir netyčia CV padarė kelias klaidas, pasakai jam susitvarkyti, nes tai atrodo nerimtai. Tačiau jei per pokalbį matome, kad žmogus turi bėdų, nepatariame. Kokia prasmė? Jis susitvarkys ir save kažkam kitam parduos. Bet ar patarimas padėtų? Greičiausiai ne, nes jei jis problemiškas, po kelių mėnesių bus atleistas iš tos pozicijos. Dažniausiai tokio žmogaus net nekvieti į pokalbį.
Gal ir blogai elgiuosi, bet niekada nemelavau ir nemeluosiu, – mes atstovaujame klientui. Pinigus uždirbame iš klientų, o ne iš kandidatų. Vadinasi, pirmiausia turime atstovauji kliento požiūriui ir lūkesčiams ir tik vėliau – kandidato lūkesčiams. Jei matau, kad su žmogumi – visiškai bėda, tada nepatariu“, – atvirai sako S. Vanagas.
Dėl ko klientai atrinktiems kandidatams pasako „ne“?
G. Vaitiekūnaitė personalo atrankos eksperto klausia priežasčių, dėl kurių dažniausiai įmonės atrinktiems kandidatams pasako „ne“. S. Vanagas mano, kad žmogus „limpa“ arba ne, tai – vadinamoji „chemija“ ir iš dalies vertybiniai klausimai. Jis šiuos dalykus sieja su empatijos sąvoka.
„Jei kandidatas ateina į pokalbį ir neturi arba turi mažai empatijos, mažėja tikimybė, kad po pokalbio jį įdarbins, nors jis gali būti nerealus profesionalas. Iš 10 kandidatų, kuriuos mes pristatome klientui, devynis iš jų pasikviečia į pokalbį, – pasakoja S. Vanagas. – Sudarome detalius klausimynus – daugiau kaip 20 klausimų. Iš klientų reikalaujame, kad tie klausimai būtų atsakyti. Jei kyla papildomų klausimų, skambiname ar susitinkame. Stengiamės maksimaliai suprasti kliento lūkestį, vertybinę grandį ir „chemiją“. Pasitaiko, kad kartais klientas pamiršta paminėti, jog darbuotojui reikės žinoti tam tikrus techninius dalykus. Pristatai žmogų ir tada paaiškėja, kad tų techninių dalykų, kaip tyčia, žmogus nežino.“
Kandidatai CV slepia informaciją
Koją pakišti ieškant darbo esą gali ir informacijos slėpimas. Kaip pasakoja S. Vanagas, ateina nauja mada – kai kurie žmonės savo CV ištrina dalį informacijos. Tarkim, žmogus dirbo įmonėje UAB „Trys berželiai“, jam nepasisekė, po dviejų mėnesių iš jos buvo atleistas arba pats išėjo, tačiau šią informaciją jis ištrynė iš CV.
„Tą pačią minutę, kai darbdavys apie tai sužino, yra rizika, kad baigsis visas darbas, net jei ir praeisi atrankos etapus. Dažniausiai tai pasitaiko ne vadovų grandyje. Tačiau teko susidurti su situacija, kai ir vadovai bandė nuslėpti informaciją. Vadovų rinkoje apskritai juokinga, kai tai bandoma nuslėpti, nes vieni kitus pažįsta. Kai pradedi rinkti rekomendacijas, pasako: jis juk dar ir toje įmonėje dirbo. Tada pamatai, kad CV šios informacijos nėra“, – apie galimas rizikas pasakoja atrankų ekspertas.
Atlyginimų viešinimas skelbimuose kai kuriems pakenkė
Kaip dar vieną neigiamą atrankų dalį kai kuriems kandidatams profesionalas įvardija darbo skelbimuose atsiradusius atlyginimo rėžius. Anot jo, kai užsakovas nurodo atlyginimą, o žmogus su mažesne patirtimi tikisi gauti būtent tokį atlygį, rezultatas – jo tiesiog neįdarbina.
„Anksčiau dažniausiai mes skambindavome kandidatui, pristatydavome poziciją ir klausdavome, koks yra jo atlyginimo lūkestis. Žmogus pasako lūkestį, jei matome, kad jo patirtis gal truputį mažesnė, bet lūkestis labai protingas rinkos atveju, kalbiname jį toliau, pristatome užsakovui, argumentuojame, kodėl verta kviestis jį į pokalbį, – jo lūkestis mažesnis nei užsakovo.
Pavyzdžiui, klientui reikia „senior“ (liet. vyresniojo specialisto – aut. past.) pozicijos ir jis numatęs darbuotojui atitinkamai mokėti, bet kandidatas – stiprus „middle‘as“ (liet. viduriniosios grandies specialistas – aut. past.), kuris po metų ar pusmečio užaugs iki „senior‘o“. Tačiau jo atlyginimo lūkestis – kaip „middle‘o“.
Dabar, kai nurodomi atlyginimo rėžiai, „middle‘as“ pretenduoja į „senior‘o“ poziciją ir tikisi gauti „senior‘o“ atlygį. Tačiau užsakovas nenumatęs jam tiek mokėti, tad praranda kandidatą. Nors dauguma galvoja, kad atlyginimo viešinimas – labai gerai, nes pagerėja ir pašvarėja situacija, bet aš manau priešingai – žmonėms savotiškai pakenkė, nes, kalbant apie kai kurias pozicijas, tai pakiša koją“, – įsitikinęs „VoodooSales“ vadovas.
Neadekvatūs kandidatų lūkesčiai
Dėl nurodyto atlyginimo skelbimuose kai kurie kandidatai, kaip sako S. Vanagas, pervertina savo gebėjimus ir kelia neadekvačius lūkesčius.
„Reikia suprasti vieną dalyką: jei yra reikalavimas – 5-erių metų patirtis, o tavo – 3-eji metai, tai tikrai nesitikėk, kad tau darbdavys mokės 2 tūkst. eurų. Jei neatitinki įmonės reikalavimų, bet tave vis dėlto pasikviečia į darbo pokalbį, tai pasakys, kad mokės ne 2 tūkst., o 1,5 tūkst. Ir tu sutinki arba ne. Būna, jei darbdavys taip pasiūlo, kandidatas susierzina, nes skelbime jis nurodė vieną atlyginimą, o siūlo mažesnį. Siūlo mažesnį atlygį, nes tavo kompetencijos – mažesnės, nei užsakovas yra nurodęs“, – aiškina S. Vanagas.
Atrankų ekspertas pasakoja, kad dalis žmonių į darbo pokalbius ateina su neadekvačiu lūkesčiu, tarkim, darbo patirtis – pusę metų, o jis pareiškia, kad be 1000 Eur atlygio niekur nedirbs.
„Tada jo klausi: kokią vertę sukursi įmonei? Jam tai neįdomu, nes jis ateis nuo 8 iki 17 val. pasėdėti biure. Argumentai „aš turiu paskolą“ arba „auginu du ar penkis vaikus“ – kam tai įdomu? Tai yra tavo asmeninis įsipareigojimas. Ateini su aiškiais argumentais, ką sukursi, ką padarysi, kokią turi patirtį, kokios tavo rekomendacijos, ką sukūrei anksčiau, – visa tai įdėję į krepšelį turime aiškius argumentus, kodėl esi vertas šių pinigų“, – pabrėžia S. Vanagas.
Paklausiausios profesijos išliks tos pačios
Kalbėdamas apie paklausiausias specialistų pozicijas atrankų ekspertas tikina, kad šiemet niekas nepasikeitė. Tarp daugiausia darbo pasiūlymų turinčių sričių rikiuojasi informacinės technologijos (IT) ir pardavimai. Be to, esą sunku įvardyti, kuri sritis paklausesnė.
„Didžioji dalis pardavėjų galvoja, kad jie yra pardavėjai, bet taip nėra. Tikras pardavėjas neturi bijoti paimti telefoną, surinkti atsitiktinį numerį ir pasakyti: „Laba diena, Saulius Vanagas iš „VoodooSales“, noriu pasikalbėti su jumis dėl bendradarbiavimo.“ Jei jis negali to padaryti „šaltam“ klientui, su kuriuo niekada nėra bendravęs, jis nėra pardavėjas. Geriausiu atveju tai – klientų aptarnavimas arba „account managment“. Tikrų pardavėjų – labai mažai, todėl jų paklausa itin didelė“, – aiškina ekspertas.
Maža to, pardavimo specialistų darbdaviai esą negali pakeisti darbuotojais iš užsienio, nors IT specialistus dar galima pakeisti ukrainiečiais, baltarusiais ir pan. Anot jo, pardavėjus bando pakeisti bankai, įsidiegę automatizuotas sistemas.
Kaip darbdaviai vertina norinčius persikvalifikuoti?
Tiems, kuriems daugiau kaip 30 metų ir kurie norėtų kardinaliai pakeisti savo veiklos sritį, S. Vanagas turi patarimų. Anot jo, visiškai normalu galvoti apie karjeros pokyčius, tik su sąlyga, kad žmogus gerokai sumažins savo finansinį lūkestį. Kitu atveju pusę metų arba metus įmonei jis esą darys nuostolį.
„Kam įmonei samdyti žmogų, kuris nori persikvalifikuoti įmonės sąskaita, kai įmonė gali nusipirkti jau kvalifikuotą, turintį reikiamą patirtį? Žmogus turėtų būti pasiruošęs žengti finansinį žingsnį arba kelis atgal. Jei jis – profesionalas, greitai įrodys savo vertę iš naujo. O jei žmogus siekia persikvalifikuoti įmonės sąskaita, dažniausiai įmonės jo ir nesamdo“, – tikina S. Vanagas.
„Kaip jis turi pasiruošti, kad būtų darbdaviui įdomus?“ – klausia karjeros trenerė G. Vaitiekūnaitė.
Pirmiausia, kaip nurodo „VoodooSales“ vadovas, žmogus turi sumažinti finansinius lūkesčius ir susidėlioti argumentaciją.
„Reikia pasidomėti sektoriumi ir konkrečia pozicija, pabandyti suprasti, kaip visa tai veikia, ir minimaliai atsakyti į klausimus. Jei užduodi 12 klasės ar universiteto klausimus, o jis nežino atsakymų, tada kyla klausimas, kaip jis persikvalifikuos, nes tai gali užtrukti ir kelerius metus. Taigi pasiklausinėkite pažįstamų iš tos srities. Darbdavys bent jau supras, kad domitės, matys jūsų motyvą“, – pataria atrankų ekspertas.
Kaip keisis darbo rinka, jei ateis krizė?
S. Vanagas daug bendrauja su logistikos specialistais. Anot jo, šie darbuotojai kalba apie artėjančią ekonominę krizę, neva, jei vasarą išeis atostogauti, rudenį grįš į krizę. Eksperto nuomone, jei tai – tiesa, darbo rinka persiformuos. Maža to, logistai esą kalba, kad pasikeitė krovinių tipas, krovinių vežimo kryptys, o tai, pasak S. Vanago, – pirmas rodiklis, kad rinkoje – kažkas negerai.
„Yra daug signalų, kad vasarą greičiausiai žengsime į krizę, – „Brexitas“, Vokietija, JAV ir Kinijos santykiai. Jei taip bus, oriniai žmonių lūkesčiai greit subliūkš“, – svarsto atrankų ekspertas.
„Kokie bus 2020-ieji ieškantiems darbo?“ – apibendrindama klausia G. Vaitiekūnaitė. „Galvų medžiotojas“ viliasi, kad šie metai nebus kriziniai, nes kitu atveju esą tai sujauktų visą darbo rinką.
„Tokiu atveju dauguma turės susimažinti atlygio lūkesčius ir kovoti dėl išlikimo – turės darbą ar ne. Jei ne kriziniai, tai tada ne kažkas ir pasikeis. Tos pačios tendencijos – darbo rinkoje išliks dviejų pozicijų – IT ir pardavimo – stygius“, – prognozuoja ekspertas.
Dalyvaukite išskirtiniame DELFI ir CVbankas.lt inicijuojamame projekte „Superdarbdavys 2019“! Kviečiame nominuoti savo mėgstamiausią įmonę ir balsuoti specialioje platformoje – www.delfi.lt/apps/darbdavys2019/.
