Ne visada buvo aišku, kas platino tuos vaizdus ar kokiu tikslu, bet bent jau dalį jų skleidė organizacijos, palaikančios ryšius su Irano režimu.
Tokie vaizdeliai buvo priminimas: šių laikų geopolitiniai konfliktai neišvengiamai susiję su sparčiu klaidinančios informacijos platinimu internetu. Anot saugumo tarnybų, tiriančių šią problemą, Iranas jau gerą dešimtmetį mokosi rengti dezinformacijos kampanijas, ir plačiai tikima, kad Irano atsakas į sausio 3 dieną įvykdytą mirtiną ataką prieš Qasemą Soleimani iš dalies bus paremtas tokiomis
priemonėmis; nepaisant tariamų pastangų išvengti amerikiečių aukų per raketų ataką, Irano reakcija į generolo nužudymą sulig tuo gali neapsiriboti.
Bet nors valstybės remiamos pastangos skleisti dezinformaciją internetu pastarąją savaitę buvo akivaizdžios, Iranas savo galimybių šioje srityje neišnaudoja visu pajėgumu, teigia saugumo tarnyba „FireEye Inc.“.
„Šiuo metu panašu, kad jie naudoja tik dalį jų. Vis dėlto praėjo dar labai nedaug laiko, – sako Lee Fosteris, „FireEye“ informavimo veiksmų analizės skyriaus vadovas. – Jie turi pajėgumų šioje sferoje nuveikti daug daugiau nei tą daro dabar.“
Iranas įžvelgė socialinės žiniasklaidos, kaip politinės jėgos, potencialą dar 2009 metais, kai uždraudė tviterį prasidėjus antivyriausybiniams protestams.
Iranas nusitaikęs į Vakarų socialinę žiniasklaidą bent jau nuo 2014 metų, kai kurios paskyros atidarytos dar 2010 metais, teigia Benas Nimmas, socialinės žiniasklaidos stebėsenos įmonės „Graphika Inc.“ tyrimų direktorius. Iranas taip pat siejamas su serija kibernetinių atakų prieš Saudo Arabiją, Sheldonui Adelsonui priklausančius lošimo namus ir kitus taikinius.
Anot L. Fosterio, Irano internetinės poveikio kampanijos yra tikriausiai net platesnio masto – stiprumo ir siekio patraukti pasaulinį dėmesį prasme, nei tos, kurias vykdo Rusija; pastarosios veikimas per 2016 metų prezidento rinkimus sukėlė krizinį susirūpinimą dėl dezinformacijos.
Bet šalis, užuot sutelkusi ypatingą dėmesį į JAV rinkimus, susikoncentravo ties pastangomis skleisti Irano vyriausybės dažnai aptariamas temas, tokias kaip Izraelis ir Saudo Arabija.
Tradiciškai Iranas JAV prezidentus vertina kaip „iš esmės pakeičiamus“, sakė Heather Williams, buvusi Nacionalinės žvalgybos tarybos pareigūnė, atsakinga už Irano klausimus. Ataka prieš Q. Soleimani gali paskatinti juos manyti, kad šis prezidentas jiems yra ypatinga kliūtis, ir galbūt esama tam tikro akstino kitokiai administracijai Vašingtone – kitokiai JAV ir Irano santykių kontekste, sakė H. Williams, kuri šiuo metu yra „Rand Corporation“ mokslinė bendradarbė.
Kai kurios Irano poveikio operacijos buvo demonstruojamos, kylant įtampai dar iki Q. Soleimani žūties. Specialistai įžvelgia neautentiškų veiksmų požymių tviteryje, instagrame ar pranešimų programėlėje „Telegram“. Daugelyje proiraniškų paskyrų šiose platformose vyrauja tema „žiaurus kerštas“.
„Iš visų šių platformų daugiausia laiko manipuliacijoms ar turinio kontrolei režimas skyrė programėlėje „Telegram“, – sakė Oksfordo interneto instituto mokslinė bendradarbė Mahsa Alimardani.
Irano vyriausybės išdėstomos versijos išplito per „Telegram“ kanalus persų kalba, o kai kurias, regis, kontroliuoja „bot“ paskyros, teigia M. Alimrdani, Atlanto tarybos skaitmeninių teismo medicinos tyrimų laboratorijos mokslinis bendradarbis Kanishkas Karanas tvirtina nustatęs tviteryje ištisą bangą įrašų – per 95 000 įrašų – su grotažymėmis #HardRevenge (Žiaurus kerštas) ir #DeathToAmerica (mirtis Amerikai), kurie, jo nuomone, – bent iš dalies – atrodė sukurpti koordinuotomis pastangomis.
K. Karanas sakė pamatęs ir galimų „boto“ kampanijų tviteryje, paleidusių JAV vyriausybės poziciją remiantį turinį. Pasak K. Korano, daugelis tiek vienos, tiek kitos pusės paskyrų buvo naujai sukurtos ir pavadintos raidiniais/skaitmeniniais simboliais – „bot“ paskyrų skiriamasis ženklas.
Nėra tiksliai aišku, kiek įrašų sukurta iš automatinių „bot“ paskyrų, ir specialistai perspėja, kad kartais gali būti sudėtinga atskirti tikrus ir netikrus vartotojus.
Iranas taip pat naudoja mažiau žinomas svetaines skleisti vyriausybines žinutes. Autorius, pasivadinęs „Elizabeth Tatcher“, gruodžio 31 dieną paskelbė straipsnį tinklalapyje, pavadinimu „usjournal.net“, kuriame Irano generolas buvo išliaupsintas kaip vienas iš „įtakingiausių 2020 metų žmonių“. Po jo nužudymo tas pats autorius prilygino JAV prezidentą Donaldą Trumpą diktatoriui, ragino išvaryti jį iš tviterio ir perspėjo apie artėjantį žiaurų Irano atsaką.
E. Tacher paskelbė per 600 straipsnių „usjournal.net“ svetainėje, kuri save vadina „naujoviška pažangia žiniasklaidos baze“. E. Tacher paskyroje prisistato „nepriklausoma žurnaliste ir aktyviste“, studijuojančia kultūrą Pensilvanijos Kalifornijos universitete. Iš tiesų ji nė neegzistuoja, o iš jos paskyros nuotraukos į mus žvelgia prancūzų aktorė.
„FireEye“ 2018 metais identifikavo „usjournal.net“ svetainę, kuri nesiteikė reaguoti į prašymus pakomentuoti, kaip, labai tikėtina, Irano fronto organizaciją. Ji ir toliau publikuoja straipsnius E. Tacher vardu, propaguodama Irano vyriausybės politiką ir kritikuodama šalies priešininkus.
„Usjournal.net“ publikavo ir realių žmonių straipsnius, tarp jų – ir „Foreign Policy in Focus“ direktoriaus Johno Fefferio iš Politikos studijų instituto, Vašingtone įsikūrusio pažangaus mokslinių tyrimų centro.
J. Fefferis pasakoja 2018 metais gavęs anoniminį elektroninį laišką, susijusį su „usjournal.net“, kuriame domimasi jo darbu. „Mes nepriimame jokio įmonių ar vyriausybinio finansavimo, jokių reklamų“, buvo rašoma elektroniniame laiške, su kuriuo susipažino naujienų agentūra „Bloomberg“ ir kuriame Iranas nebuvo paminėtas. – Mūsų tikslas – skatinti imtis priemonių bei ginti žmogaus teises, socialinį teisingumą, žiniasklaidą, dvasingumą bei religiją, lygybę, taiką ir daug kitų dalykų“, – tvirtinama žinutėje.
Vėliau tinklalapis publikavo keletą J. Fefferio straipsnių, kuriuose buvo kritikuojamas JAV prezidentas D. Trumpas ir perspėjama apie JAV ir Irano karo galimybę.
B. Nimmas iš „Graphika“ pastarąją savaitę vykdomą internetinę veiklą apibūdino kaip „gana tipišką“.
„Aš dar nemačiau ženklų, bylojančių apie kokią nors visuotinę centralizuotą operaciją, – sakė jis, kartu perspėdamas, kad internetinėje veikloje operacijų planai ir jų vykdymas užtrunka, lygiai taip kaip kad ruošiantis kariniams išpuoliams. – Būtų verta atminti, kad didelio masto informacinės operacijos nebūtinai vykdomos greitai ir vikriai.“
