Esu tikras, jog būtent prieš savaitę ne vienas Rytų Lietuvoje gyvenantis rusakalbis pirko kalėdinę eglę. Ir jei tai buvo ne įprasta miško žaliaskarė, o gražuolis kaukazinis kėnis, greičiausiai jį bus užauginęs pasvalietis Edgaras Daukša. Vyras su partneriu Danijoje yra įkūręs kompaniją, kuri augina kalėdines eglutes. Šiemet įmonė pardavimui paruošė beveik pusę milijono medelių, kurie iškeliavo į skirtingus Europos kampelius.

Edgaras – Aleksandro Stulginskio universiteto absolventas, įgijęs miškininkystės bakalauro laipsnį.

– Mokydamasis antrame kurse, nusprendžiau praktiškai išbandyti savo amatą. 2008 metais radau skelbimą, kviečiantį dirbti Danijoje kalėdines eglutes auginančioje įmonėje. Nuvažiavau. Įsidarbinau. Nors dirbau fizinį darbą (pjoviau eglutes, jas pakavau), man jis patiko, „užkabino“. Po metų ėmiau ieškoti galimybės dirbti sau. Kartu su partneriu sukūrėme verslą, kuris peraugo į stambią įmonę. Čia sezono metu dirba iki 200 darbuotojų, – pasakoja Edgaras Daukša.

Verslininkas minėjo, jog per metus Danijoje užauginama iki 10 milijonų kalėdinių eglučių, kurios po to iškeliauja po visą pasaulį. Tą sąlygoja švelnus klimatas, būtinas kaukaziniams kėniams.

– Lenkijoje, Gdynėje, Gdanske, netoli jūros esančiuose regionuose taip pat jau yra didžiulės šių medžių plantacijos. Lietuvos klimatas tam kol kas, deja, netinkamas.

Užauginti gražų medelį trunka maždaug dešimt metų. Iš pradžių medelyne sėjamos sėklos. Po metų jos išpikiuojamos. Dvejų trejų metų sodinukai perkeliami į plantacijų laukus, kur auginami iki 2–2,5 metro aukščio.

– Darbo ir priežiūros daug. Reikia sodinti, puoselėti, tręšti, formuoti, pjauti, pakuoti. Eglutės neauga tokios gražios, kaip mato pirkėjas. Medelius reikia formuoti, karpyti. Kad paukščiai nenulaužtų viršūnės, dedami specialūs pagaliukai. Taip pat viršūnė tepama specialiais preparatais, neleidžiančiais jai per daug užaugti. Visur labai daug priežiūros, daug rankų darbo, kurio, laimei, negali pakeisti robotai. Todėl ir patys galime užsidirbti, ir duoti darbo kitiems. Nors tai veikla, kuriai nereikia aukštojo išsilavinimo, rasti darbui tinkamų žmonių kartais būna sudėtinga. Viršūnes karpyti lyg ir paprasta. O štai kai genimos apatinės medelių šakos, jau reikia pasilenkti – įskausta keliai, nugara, rankos. Darbas lauke lyjant, sningant, sezono metu – be išeiginių. Ne kiekvienas atlaiko. Dabar džiaugiuosi, kad per tiek metų radom bendrą kalbą su visais.

Darbs.lt nuotr.

Nors verslas Danijoje, bet didžiąją laiko dalį vyras praleidžia Pasvalyje kartu su šeima.

– Ten gyvena partneris, kuris viską prižiūri nuolat. Aš vykstu peržiūrėti sutarčių, paskirstyti darbų vadybininkams, o likusį laiką leidžiu namuose. Didysis darbymetis prasideda rudenį, kai nuvažiuoju į Daniją, lapkričio 1 dieną nupjaunu pirmą eglę ir paskelbiu feisbuke „Pradedam gaminti Kalėdas!“ Tuo metu reikia suktis! Mes turime dvi savaites nupjauti ir paruošti visą produkciją. Kaip atrodo pusė milijono eglučių? Viename sunkvežimyje telpa tūkstantis. Pusei milijono išvežti reikia 500 sunkvežimių. Ir jie visi turi atvažiuoti bei išvažiuoti tiksliai numatytu laiku. Jei kažkas stringa – milijoninės baudos. Tai labai daug streso sukeliantis darbas, kuriam reikia atsiduoti visa savo esybe.

Vakarų pasaulyje įprastus kėnius lietuviai atrado prieš kelerius metus. E. Daukša pasakoja, jog jie šiuos medelius į mūsų šalį atvežė 2015 metais. Iš pradžių prekyba ėjo vangiai. Žmonės nežinojo, koks čia medis, atbaidė didesnė nei įprastų eglučių kaina.

– Dabar drąsiai galiu sakyti, jog lietuviai pamėgo kėnius ir tai jau nėra jokia naujovė. Prekiaujame jais visuose didžiuosiuose miestuose ir, žinoma, Pasvalyje. Beje, galiu pasidžiaugti, jog pasvaliečiai nė kiek nenusileidžia didiesiems miestams ir namus noriai puošia šiais puošniais, spyglius (kurie yra švelnesni ir neduria) iki Trijų karalių išlaikančiais medžiais.

Kėnių kaina priklauso nuo medelio dydžio, lajos tankumo, viršūnės gražumo ir gali svyruoti nuo 15 iki 100 eurų.

Į verslą įtraukta ir Edgaro žmona Jurgita. Kol vyras būna Danijoje, moteris prižiūri namus, vaikus ir šunis, o prasidėjus sezonui – prekiauja eglutėmis.

Savo verslą pora po truputį kelia ir į virtualią erdvę. Sukurta interneto svetainė www.kaledusapnas.lt, kurioje galima užsisakyti Daukšos auginamų eglučių. Tiesa, verslininkas prisipažįsta, jog prekyba ten vyksta vangiai, lietuviai dar neturi tradicijos gyvas egles pirkti internetu. O štai feisbuko paskyra pasiteisino su kaupu – galima operatyviai pranešti, kur prekiaujama eglutėmis, suteikti pirkėjams konsultaciją medelių priežiūros klausimais ir pan.

– Tai labai sezoniškas verslas. Tu visus metus dirbi ir turi tik vieną mėnesį viskam parduoti. Tai kažkuo panašu į ūkininkavimą, tik skirtumas tas, kad grūdų realizavimo laikas gerokai ilgesnis.

Paklaustas, apie kokią dovaną svajoja tas, kuris augina ir parduoda žmonėms bene svarbiausią Kalėdų simbolį, verslininkas nusišypso:

– Prieš šventes buvo labai daug nuvažiuotų kilometrų, daug padarytų darbų. Svajoju tik apie viena – atostogas.